- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia apklausa atskleidžia, kad pusė lietuvių nevartoja jiems gydytojų paskirtų vaistų. Žmonės juos tiesiog išmeta. Apie galimus padarinius – LNK žurnalistų pokalbis su Vilniaus universiteto docente, Santaros klinikų kardiologe Jolita Badariene.
– Kodėl žmonės žiūri pro pirštus?
– Vaistų vartojamumas stebina ir mane. Darbe pastebiu, kad yra šiokia tokia tendencija nutraukti vaistus dinamikoje. Viena priežasčių – kai pirmą kartą gydytojas konsultantas konsultuoja pacientą ir išrašo vienam mėnesiui, vėliau vėl reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir vaistus tęsti. Labai dažnai pacientai nesupranta, galvoja, kad išrašome ir pakanka. Trumpai galime gydyti uždegimą, alerginę reakciją, kai pakanka gerti 10–15 dienų. Sergant lėtinėmis ligomis vaistai turi būti vartojami nuolat. Kita priežasčių – mūsų pacientai labiau susikoncentruoja į tai, kas blogai. Tačiau pirmiau turėtų pagalvoti, kas gerai nuo vaisto. Jei skiriami vaistai, mažinantys arterinį kraujospūdį, taip mažinama širdies kraujagyslių ligų, insulto rizika. Taip pat pastebėjau, kad pacientai, ypač jaunesni, gerdami daugiau vaistų morališkai jaučiasi senesni. Padidėjęs kraujospūdis, nepriklausomai nuo amžiaus, turi būti koreguojamas vaistais. Taip pat ir su cholesteroliu. Tokie pacientai nuo ankstyvo amžiaus turi gerti vaistus. Vaistus netinkamai geria vieniši žmonės. Vedę, gyvenantys su partneriu pacientai geria geriau. Tai parama, primena, kada ir kaip gerti vaistus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jei negeriame vaistų, per kiek laiko galima tikėtis baisių padarinių?
– Negaliu atsakyti, per kiek laiko. Tikrai galima tikėtis šių padarinių, nes labai seniai Pasaulinė sveikatos organizacija nurodė tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjęs arterinis kraujospūdis, arba didesnis nei 140/90 ml gyvsidabrio stulpelio, rūkymas, padidėjusi kraujo riebalų koncentracija – cholesterolis. Senesni, bet kenksmingi veiksniai – nutukimas ir cukrinis diabetas. Jie sukelia miokardo infarktą, priešinfarktinę būklę, smegenų infarktą. Laikas priklauso nuo kitų rizikos veiksnių.
Augelėlius ir papildus reikia atiduoti sveikiems kaimynams.
– Ką pasakyti žmonėms, kurie tikisi, kad augalais išgydys širdies ligas?
– Augelėlius ir papildus reikia atiduoti sveikiems kaimynams. Jei tikrai sergama, papildai nepadės išgyti. Pagal Europos kardiologų draugiją, Amerikos kardiologų draugiją skiriami vaistai tam tikroms ligoms gydyti, kurie turi įrodymų, atlikti tyrimai. Sveikiems žmonės gali padėti ir arbatėlės, augalėliai, bet sergant tikrai nepakanka. Lietuvoje nuo 2005 m. galima pasitikrinti pas šeimos gydytoją, kuris prireikus nusiųs pas kardiologą. Į šią programą patenka vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Kai paskiria vaistus, juos reikia gerti reguliariai. Liga nepraeina nei per atostogas, nei per išeigines.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms1
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?2
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...