Devalvacija jau vyksta: atlyginimai šalyje mažėja, o gyventojų pajamos tirpsta. Tačiau pagrindinis rūpestis šiuo metu – kaip išsaugoti darbo vietą. Mat dėl naujo darbo gali tekti rungtis su šimtais kitų.

Prarado trečdalį atlyginimo

Informacines sistemas prižiūrinčio vilniečio Algimanto Veriko atlyginimas šių metų pradžioje atsidūrė tarp taupymo žirklių: jis sumažintas 10 proc., nubraukti priedai, sudarę apie ketvirtadalį viso darbo užmokesčio. Iš solidaus atlyginimo liko kiek mažiau negu 3 tūkst. litų per mėnesį į rankas.

"Po to, kai kelerius metus atlyginimas nuolatos didėjo, tai nebuvo pats maloniausias dalykas. Sumažėjus pajamoms, teko atsisakyti kai kurių išlaidų, tačiau galėjo baigtis ir blogiau", – pripažino jaunas specialistas.

Tiesa, nemažai žmonių apskritai priversti tenkintis tik bedarbio pašalpa ir gyventi nežinioje dėl ateities.

Bedarbių gretos nuo 2009-ųjų pradžios sparčiai didėja. Darbo biržose iki šiol kas savaitę užsiregistruodavo 7–8 tūkst. darbo netekusių šalies piliečių, o gegužės pabaigoje jų buvo 191 tūkst. Skaičiuojama, kad nedarbo rodiklis šiuo metu siekia apie 9 proc. ir jau primena kone dešimtmečio senumo laikus.

Devalvacija jau vyksta

Į smunkančią ekonomiką ir pasikeitusią verslo aplinką įmonės reagavo žaibiškai. Dar praėjusių metų vasarą planavę plėtrą, rudeniop vadovai jau svarstė, kaip optimizuoti bendrovių veiklą. Greitai jų sprendimus ir dėl tų sprendimų plonėjančias pinigines pajuto visi. Statistikos departamento duomenimis, per pirmą šių metų ketvirtį atlyginimai šalyje sumažėjo 5,4 proc., palyginti su praėjusių metų pabaiga, o vidutinis atlygis neatskaičius mokesčių siekė 2193 litus. Tiesa, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis užmokestis vis dar didesnis.

"Darbo rinka gyvena sąnaudų optimizavimo ritmu, vyksta darbo užmokesčio devalvacija. Mūsų skaičiavimais, pagrindinė užmokesčio dalis sumažėjo 4–6 proc. Tačiau nemažai įmonių, pavyzdžiui, gamybos ar statybos srityje, atlyginimus nukirpo po 10, 20 proc. ir daugiau. Be to, atsisakyta ir įvairių priedų, todėl žmonių pajamos krito labiau. Bendrai darbo užmokestis per šiuos metus turėtų mažėti 8 proc. ir grįžti į 2007-aisiais buvusį lygį", – prognozavo bendrovės "OVC Consulting" vyr. konsultantas Žilvinas Akelis.

Balandį "OVC Consulting" atlikta vadovų apklausa parodė, kad gerokai daugiau įmonių taupo išlaidas darbo užmokesčiui, negu planavo metų pradžioje. Didėja ir taupymo mastas: daugiau negu pusė apklausos dalyvių šiais metais planuoja mažinti darbo užmokesčio biudžetą vidutiniškai 15 proc. O įmonės, ketinančios didinti savo išlaidas darbo užmokesčiui, tampa išimtimi – tą planavo daryti tik 11 proc. apklausos dalyvių.

Pasak Ž.Akelio, pastaruosius keletą metų rinkos dalyviai – darbuotojai ir darbdaviai – elgėsi kaip minia, vieni reikalavo vis didesnių atlyginimų, kiti juos nepamatuotai kėlė. Šiuo metu vyksta priešingas procesas: visi mažina atlyginimus, tik vieniems tai būtinybė, kiti paprasčiausiai naudojasi susidariusia padėtimi.

300 į vieną vietą

Daug vilčių neteikia ir darbo paieška: naujų darbuotojų poreikis beveik išnykęs, laisvų darbo vietų skaičius sumažėjęs pusketvirto karto. Pasak darbuotojų atranka užsiimančios bendrovės "Profiles International" atstovės Baltijos šalims Airidos Zavadskės, šiuo metu darbuotojų paieška primena 2004 m. "Pagal vieną darbo skelbimą sulaukiama 200–300 anketų su gyvenimo aprašymais, tad net ir patirties turintys specialistai nėra graibstomi, dar sunkiau darbą rasti studentams", – teigė A.Zavadskė.

Tai, kad atleidimų karštligė dar nepasibaigusi, rodo ir "OVC Consulting" apklausos duomenys: net 52 proc. įmonių teigė per 2009-uosius ketinančios personalą mažinti vidutiniškai 11 proc., nors metų pradžioje apie tai svarstė 38 proc. įmonių, manyta mažinti vidutiniškai 5 proc. Beje, retėja ir įmonių, ketinančių didinti darbuotojų skaičių, – jų yra vos 7 proc., nors dar metų pradžioje tokių bendrovių buvo dukart daugiau.

Vis dėlto A.Zavadskė vylėsi, kad blogiau, negu yra dabar, jau neturėtų būti. "Tikėtina, kad kai kurios įmonės atlyginimus mažino ir darbuotojus atleido avansu, todėl artimiausiu metu joms gali prireikti naujų specialistų. Aišku, kitos bendrovės ir toliau atleidinės, todėl nedarbo statistika vargu ar keisis", – svarstė ji.

Šiuo metu ieškantiems darbo specialistė linki atidžiau vertinti darbdavių keliamus reikalavimus ir savo galimybes. Didžiausia klaida – siųsti gyvenimo aprašymą visiems, kam įmanoma. "Dažnai žmogus skundžiasi, kad nusiuntė laiškus pagal 80 darbo skelbimų ir nesulaukė atsakymo. Tačiau prieš tai reikėtų objektyviai įvertinti savo šansus, parašyti tikslingą motyvacinį laišką, pakoreguoti gyvenimo aprašymą pagal darbo poziciją", – patarė A.Zavadskė.

Auka dėl ekonomikos

Specialistai nesiryžta prognozuoti, ar kitais metais užmokesčio kritimas stabilizuosis. "DnB Nord" vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio manymu, atlyginimų kreivė kryptį anksčiausiai pasikeisti galėtų tik 2010-ųjų pabaigoje, o dabar vykstantį atlyginimų ir socialinių garantijų mažinimą jis vadina švelniąja devalvacija.

Jo nuomone, darbo užmokesčio kaita turėtų būti proporcinga bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčiams. Kadangi, patikslintais Statistikos departamento duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį šalies BVP sumenko apie 14 proc., tai panašiai tiek vidutiniškai turėtų mažėti ir atlygis.

"Darbo užmokestis yra inertiškas ir į pokyčius reaguoja lėčiau. 2000-ųjų pradžioje atlyginimai augo lėčiau negu BVP, o pastaruosius keletą metų jie kilo greičiau. Dabar juos smarkiai mažinti sudėtinga dėl emocinių priežasčių, bet tai neišvengiamas dalykas. Ekonomikos sunkmečio naštą turi dalytis visi: ir valdžia, ir verslas, ir darbuotojai", – įsitikinęs R.Rudzkis.

Ekonomikos ekspertas priminė, kad pinganti darbo jėga didina šalies verslo konkurencingumą. Be to, net ir didėjančios bedarbių gretos ateityje gali tapti Lietuvos pranašumu. "Pastaraisiais metais Skandinavijos šalys dėl darbo jėgos trūkumo ir kainos Lietuvą buvo užmiršusios. Dabar vėl ima rodyti dėmesį ir svarsto perkelti gamybą. Tad jeigu vyriausybė pagerins verslo sąlygas, o iš Lietuvos neišvažiuos jauni žmonės, turėsime tvirtą pagrindą ekonomikai augti", – teigiamų dalykų buvo linkęs įžvelgti R.Rudzkis.