Tai esą leistų darbdaviams lengviau pritraukti trūkstamą kvalifikaciją turinčius užsieniečius, ypač Lietuvoje mokslus baigusį jaunimą. Anot R. Skyrienės, darbdaviai yra pasirengę suteikti darbuotojams visas socialines garantijas.

Lietuvos ekonomikos investuotojų verslo asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Eltai atskleidė, kad juntamą darbuotojų trūkumą sušvelnintų palankesnės ir greitesnės migracijos procedūros, atvykti dirbti į Lietuvą kviečiant trūkstamų profesijų darbuotojus iš užsienio. Šiuo metu veikiančią užsieniečių integracijos į Lietuvos darbo rinką tvarką R. Skyrienė vadina lėta, o galimybes Lietuvoje aukštąjį laipsnį įgijusiems užsienio šalių piliečiams čia pradėti karjerą – suvaržytomis.

„Lyg ir viskas veika, bet matom, kad procedūros užtrunka, eilės ambasadose, ne viską gali pasidaryti nuotoliniu būdu (...) Reikėtų laisviau leisti studentams užsieniečiams, kurie baigė mokslus Lietuvoje, pradėti čia dirbti. Šiuo metu galioja taisyklė, kad užsienietis turi gauti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties rinkos poreikiams. Nereikia, jei užsienietis kreipiasi gyventi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi. Ribojimas dvejus metus nepagrįstas arba mes nepasitikime savo mokslu, kuris parengia tuos užsieniečius studentus. Siunčiama tokia dviprasmiška žinutė, kad valstybė į savo šalyje įgytą išsilavinimą žiūri nepalankiai, nes reikalauja, kad (Lietuvoje mokslus baigęs užsienietis – ELTA) būtų kažkur dirbęs“, – sakė R. Skyrienė.

Jeigu jau atsivežame aukštos kvalifikacijos, tarkime, IT specialistą, sudarykime galimybes ir jo šeimai atvažiuoti.

„Investors‘ Forum“ vadovės teigimu, darbdaviai patys gali pasirinkti, kokios kompetencijos darbuotojų jiems reikia, o aukštojo mokslo diplomas kartais net nėra būtinas. Dėl to, anot R. Skyrienės, reikalingi pokyčiai, kad tinkamus įgūdžius turintys svečių šalių gyventojai galėtų lengviau įrodyti savo kvalifikaciją ir patirtį.

„Iš esmės darbdavys pats žino, ką jis kviečiasi, jei jam tokio specialisto reikia, tai tą kvalifikaciją galėtų pats darbdavys ir įsivertinti“, – mano R. Skyrienė.

Pašnekovė taip pat pažymi, kad į šalį pritraukus aukštos kvalifikacijos darbuotojų, privalu sudaryti galimybę į Lietuvą atvykti ir jų šeimoms. Sąlygas šeimoms, R. Skyrienės, darbdaviai pasirengę suteikti visą reikiamą pagalbą.

„Jeigu jau atsivežame aukštos kvalifikacijos, tarkime, IT specialistą, sudarykime galimybes ir jo šeimai atvažiuoti, ir čia tikrai darbdaviai yra pasirengę ir butus, ir namus nuomoti. Kuomet jaučiamas toks trūkumas darbuotojų, manau, kad iš darbdavių pusės daug tokių socialinių garantijų tikrai turi atsirasti“, – kalbėjo R. Skyrienė.

Tarp R. Skyrienės vadovaujamos asociacijos vienijamų įmonių labiausiai juntamas įvairių IT specialistų ir inžinerinių specialybių darbuotojų poreikis. Jos teigimu, nors leidimą šių ir kitų aukštos kvalifikacijos profesijų asmenims gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje (ES) suteikianti mėlynoji kortelė Lietuvoje veikia, sistemą galima tobulinti, kadangi čia įsikurti norintiems specialistams tenka ilgai laukti eilėse. Procesą esą palengvintų paslaugų skaitmenizacija.

„Pagrindinė problema iš mūsų pusės – eilės ambasadose. Šitoje eilėje atsiradęs gali tik už kokios savaitės gauti galimybę priduoti dokumentus. Reikėtų galvoti apie tų paslaugų praplėtimą, ypač tose šalyse, kur daugiausia gauna tų dokumentų. Kitas mūsų vienas pagrindinių siūlymų – kuo daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę. MIGRIS sistema (Lietuvos migracijos informacinė sistema – ELTA) veikia, ji tikrai veikia su mėlynosios kortelės sistema. Manau, kad ir daugiau kitų paslaugų, ne tik mėlynosios kortelės, galima daugiau kelti į internetinę erdvę“, – „Investors‘ Forum“ požiūrį atskleidė R. Skyrienė.

Leidimą aukštą profesinę kvalifikaciją turintiems ne ES piliečiams gyventi ir dirbti ES suteikia mėlynoji kortelė. Lietuvoje mėlynoji kortelė užsieniečiui suteikiama, jei jo mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje yra ne mažesnis nei 1,5 šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) popieriuje, jo profesija įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje sąrašą. Kortelę taip pat gautų asmuo, kurio mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje nėra mažesnis nei 3 VDU neatskaičius mokesčių, arba jis ketina dirbti bent vienais finansiniais metais mažiausiai 1 mln. eurų pelną uždirbusios ir Lietuvoje įsteigtos įmonės vadovu.

Antradienį susitikę Verslo tarybos nariai ir premjerė I. Šimonytė aptarė Lietuvos darbo rinkos problemas, darbuotojų įvežimo iš trečiųjų šalių klausimus. Susitikime, be premjerės ir R. Skyrienės, dalyvavo Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovai.

Rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo 211,2 tūkst. registruotų bedarbių, o laisvų darbo vietų skaičius siekia beveik 65 tūkst.