Baltijos uostai pajuto krovinių stygių

Beveik visi rytinės Baltijos uostai antrąjį šių metų pusmetį pradėjo su vis labiau ryškėjančiu krovos kritimu.

Klaipėdoje krova nyksta

Tarp rytinės Baltijos uostų, be Rusijos uostų, tik Klaipėda ir Latvijos Ventspilis išlaiko teigiamus krovos rezultatus.

Klaipėdos uoste per 7 mėnesius krauta 27,41 mln. tonų krovinių. Tai 5,3 proc. daugiau nei pernai. Ventspilio uoste krauta 13,38 mln. tonų. Krova 15,5 proc. didesnė nei pernai per tą patį laiką.

Tačiau tarp Klaipėdos ir Ventspilio pagrindinis skirtumas yra tai, kad Klaipėdos uoste jau prasidėjo ryški krovos mažėjimo tendencija, o Ventspilyje krova išsilaiko vienodame lygyje ir netgi šiek tiek didėja.

Per 6 mėnesius Klaipėdos uostas krovė 6,7 proc. daugiau krovinių nei pernai. Per 7 mėnesius jo krova jau buvo tik 5,3 proc. didesnė nei pernai. Per vieną mėnesį prarasta 1,4 procentinio punkto. Jei išliks panaši tendencija, metų pabaigoje Klaipėdos uostas jau gali kristi į minusą.

Tokia tikimybė yra, nes krovinių kiekis palyginti sparčiai mažėja dėl to, kad į „Klaipėdos Smeltę“ beveik nebeatplaukia dideli konteineriniai laivai. Liepą „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas krovė šiemet mažiausią skaičių konteinerių – vos 12 280 TEU.

Tikėtina, kad toks menkas mėnesio krovos rezultatas bus paskutinis šiais metais, nes nuo rugpjūčio 18 d. „Klaipėdos Smeltė“ pradėjo aptarnauti naują konteinerinę liniją „Samskip“, kuri Klaipėdą jungia su Hamburgu, taip pat Lenkijos, Danijos ir Norvegijos uostais.

Gerai tai, kad Klaipėdos uoste visų grupių (skystieji, birūs ir generaliniai kroviniai) krovos tendencijos kol kas yra teigiamos. Taip pat šiemet gerokai daugiau (net 9 proc.) Klaipėdoje lankosi laivais atplaukiančių keleivių.

Krovinių persiskirstymas Latvijoje

Klaipėdos uostas pagal krovinių kiekį (27,41 mln. tonų) po 7 mėnesių išlieka rytinės Baltijos jūros regiono lyderiu, neskaitant Rusijos uostų.

Nėra jokių šansų, kad kas nors iš kitų uostų galėtų jį pasivyti ar pralenkti. Klaipėdos uostas iš esmės lenktyniauja pats su savimi. Paskutiniai 5 mėnesiai turi atsakyti į klausimus, ar bus uoste naujas metinis krovos rekordas, ar per paskutinį mėnesį krova nukris žemiau nei pernai?

Rygos uostas per 7 mėnesius krovė beveik 19 mln. tonų. Jo kritimo tendencija, kaip ir Klaipėdos uoste, yra ryški, netgi didesnė. Po šešių mėnesių Rygos uostas buvo krovęs 8,3 proc. mažiau nei pernai. Po 7 mėnesių jo krova jau buvo 10,5 proc. mažesnė. Krovos kritimo tendencija – net 2,2 procentiniai punktai.

2,1 procentinio punkto kritimo tendencija per liepą užfiksuota ir Latvijos Liepojos uoste. Jis per 6 mėnesius buvo krovęs 3,65 mln. tonų (–5,5 proc.), o per 7 mėnesius – 4,08 mln. tonų (–7,6 proc.).

Ventspilio uosto krova per 7 mėnesius yra 15,5 proc. didesnė nei pernai. Kitas niuansas tai, kad skaičiuojant tonomis Ventspilio uostas šiemet fiksuoja didžiausią krovos prieaugį. Jis per 7 mėnesius siekė 1,79 mln. tonų. Antras  – Klaipėdos uostas, kuris per 7 mėnesius krovė 1,38 mln. tonų daugiau nei pernai.

Rygos uoste fiksuotas net 2,18 mln. tonų 7 mėnesių krovos sumažėjimas. Taip yra todėl, kad dalis rusiškų anglių iš Rygos uosto persikėlė į Ventspilį. Lėmė tai, kad Rygoje anglių krova iš centrinės dalies buvo perkelta į naują Krivų salos terminalą. Keitėsi sąlygos, galbūt ir krovos tarifai, ir tai ne visiems Rygos klientams patiko. Per 7 mėnesius anglių krova Rygos uoste krito nuo 8,29 mln. tonų pernai iki 5,92 mln. tonų šiemet. Tai sudarė 2,37 mln. tonų, reiškia, kad kitų krovinių kritimo Rygos uostas nepatyrė. Jokie Rygos uosto krovos rodikliai kol kas neleidžia teigti, kad į Rygą persikeltų kokie nors baltarusiški kroviniai, kurie buvo kraunami Klaipėdos uoste. Naftos produktų krova Rygos uoste šiemet yra 17 proc. mažesnė nei pernai.

Mažėjo krovinių į Kaliningradą

Nevienareikšmiška situacija yra Rusijos Baltijos jūros regiono uostuose. Per 7 mėnesius iš viso juose krauta 151,38 mln. tonų. Tai 6,6 proc. daugiau nei pernai.

Bendra Rusijos Baltijos jūros uostų tendencija yra tokia, kad krova nuolat po truputį auga.

Geriausius augimo tempus demonstruoja tie uostai, kurie krauna naftą arba jos produktus. Labiausiai, net 13,9 proc. arba 4,36 mln. tonų, augo Primorsko krova. Iš viso jis krovė 35,75 mln. tonų.

Daugiausia krovė Ust Lugos uostas (62,04 mln. t). Jo krova augo 10,2 proc. arba 5,75 mln. tonų.

Sankt Peterburgo uostas krovė 35,09 mln. tonų. Tai 1,9 mln. tonų daugiau nei pernai.

Bene didžiausią kritimą demonstruoja arčiausiai Klaipėdos esantis Rusijos Kaliningrado uostas. Per 7 mėnesius jis krovė 6,66 mln. tonų. Tai net 21,2 proc. arba 1,79 mln. tonų mažiau nei pernai.

Kaliningrado uosto vadovai tokį kritimą yra aiškinę tuo, kad išvežti krovinius iš Kaliningrado srities į didžiąją Rusiją per Lietuvą ir Baltarusiją yra pernelyg brangu.

"Lietuvos geležinkelių" duomenimis, šiemet per 7 mėnesius gerokai sumažėjo akmens anglies tranzitas į Kaliningrado sritį, krito ir naftos produktų gabenimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

c

c portretas
užtat smarvės stygiu nepajutom

vatiniui kodėlčiui

vatiniui kodėlčiui portretas
Tai Ust-Luga seniai jau pastatyta. Apie kokią pabaigą čia vebleni? Gal apie "Gazprom" SGD terminalą, kurio milžinas molio kojomis nesugebės pastatyti be valstybės paramos? :) Apie griūvančias Ust-Lugos krantines girdėjai? Dėl jų Lietuvai SGD parduodančio "Novatek" savininkas, Putino draugelis ir Suomijos pilietis bei mokesčių rezidentas Timčenko pasitraukė iš Ust-Lugos uosto. Už 200 mln. USD bandė atsikratyti aktyvais uoste, bet pavyko, greičiausiai, už dar mažiau. Ir spjovė Timčenko ant Ust-Lugos, ir įkūrė savo SGD eksporto terminalą pusiau kariniame Vysocke šiauriau. Grynai rusiški reikalai, nes Ust-Lugos vieta šiaip jau labai gera, palanki ir patogi.

Kęstas

Kęstas portretas
Tai, panele Grybauskaite, sakote, kinų vergai suvalgys Jūsų sūrelius? "Kitas trūkumas, kuris padėjo Trumpui nukeliauti su pirmąja "Amerika yra svarbiausia" banga į Baltuosius rūmus, buvo tas, kad Kinija suvalgė Vakarų pramonės darbo vietas (kur Lietuvos linų pramonė - Kinijoje...). Steve'o Bannono komentaras yra provokuojantis hiperboliškumas - „Kiekvienas kapitalistas, jei galėtų, pasirinktų vergų darbą, o Kinijoje kapitalistai įgijo totalitarinę merkantilistinę gamybos bazę, paremtą vergų darbu“, bet ne be tiesos branduolio. Globalizacija ir laisvas kapitalo judėjimas ne visiems buvo gražus ir tobulas, kaip rodo didelis pastarųjų metų nacionalistinis ir nativistinis judėjimas." Šiais laikais vergų darbu galima naudotis neamžinai. Pernelyg daug demokratijos turime. Vežkite tuos sūrelius Grybauskaitei ir Nausėdai. Tegul panelė ir ponas juos valgo. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių