Pereiti į pagrindinį turinį

Bankams laukiant milijardinio pelno – naujas mokestis: finansų ekspertės komentaras

2023-03-10 18:49
DMN inf.

Finansų ministerija siūlo įvesti komercinių bankų solidarumo mokestį. Apie tai pokalbis su finansų eksperte Jekaterina Govina.

I. Gelūno/BNS nuotr.

– Kaip vertinate finansų ministrės siūlymą?

– Vertinčiau kaip logišką ir nuoseklų Finansų ministerijos žingsnį. Apie galimybę pasiūlyti įvesti naują mokestį bankams buvo kalbama nuo vasario mėnesio pradžios, kai pasirodė didžiųjų bankų rezultatai, parodę įspūdingus pelnus – 60–70 proc. pelnų augimą, palyginti su ankstesniais metais.

– Ar bankai turėtų spyriotis tokiems naujiems mokesčiams?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Reikia suprasti, kai kalbama apie papildomą mokestį, tikriausiai nekalbama apie tai, kad bankai prakaitu ir krauju uždirbo pelną, tada ateina valstybė ir sako, kad dalį pasiims visuomenės reikmėms.

– Taip susiklostė aplinkybės?

– Taip. Kalbama apie tai, kad dėl pandemijos metu išaugusio likvidumo žmonės ir įmonės dabar laiko rekordiškai didelį pinigų kiekį bankuose, jie neįdarbinti, bankams iš principo jų nereikia, nes skolinimams jiems užtenka mažiau indelių. Bankai tuos indelius laiko Centrinio banko sąskaitoje, gauna palūkanas, tačiau žmonės jų negauna. Kodėl taip yra? Mes nesame įpratę laikyti savo pinigus terminuotuose indeliuose, didžioji jų dalis guli einamojoje sąskaitoje ir už juos nieko negauname. Tad atsiranda skirtumas – komerciniai bankai už žmonių pinigus uždirba, o to pelno žmonės nejaučia.

– Ar žmonėms, turintiems bankuose paskolų, šis mokestis turės įtakos?

– Matyt, ne. Tai du skirtingi dalykai. Palūkanas už pasiimtas paskolas ir toliau jie mokės. Dėl Europos Centrinio Banko (ECB) keliamų palūkanų normų gyventojams našta, tikėtina, augs ir ateityje, nes kalbama apie didesnę bazinę palūkanų normą. Mokestis palies tik bankų pelnus, tačiau nepalies bankų klientų.

– Kaip vertinate 60 proc. nuo pelno naują mokestį ir dvejų metų terminą? Gal reikėtų jį įvesti neribotam laikui?

– Manau, labai logiška. Kodėl dveji metai ir kalbame apie 2023–2024m. – ta situacija ir trajektorija, kuri eina aukštyn, ECB kelia palūkanų normas, pinigų daug, likvidumo perkeltinio daug, indelių palūkanos mažesnės arba iš viso nemokamos. Tad ta tendencija, prognozuojama, išsilaikys dar šiais ir kitais metais. Vėliau, stabilizavusis infliacijos padėčiai, ECB pradėjus mažinti palūkanų normas, tikėtina, situacija pasikeis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų