- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Centriniai bankai buvo įsitikinę, kad, keldami palūkanų normas, nors ir skausmingai daugeliui, sumažins infliaciją iki vadovėlinės 2 proc. ribos ir visi gyvens laimingai. Bankinės sistemos nestabilumo, atrodo, jie nesitikėjo. Lietuvoje, nors finansinio drebėjimo nesijaus, komerciniai bankai iš išaugusių palūkanų susikraus tokį pelną, kad valdžia svarsto, kaip elgtis – ar nugriebti robinhudiškai dalį pelno, ir kaip tai padaryti. Apie tai pokalbis su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
– Amerikos Federalinis rezervų bankas pakėlė palūkanų normas. Nepaisant sukrėtimų, ar tai geras sprendimas?
– Centrinis bankas kovoja su infliacija. Šiame palūkanų normų kėlime yra pinigų politikos perdavimo mechanizmas, kad veiktų efektyviai. Kolegos Amerikoje turbūt galvoja, kad mechanizmas veikia efektyviai, pinigų politikos sprendimai per palūkanų normų padidinimą bus tinkamai perduoti į JAV ekonomiką ir nesureikšmina atskirų bankų problemų, kurios lokalizuotos ir imtasi tikrai stiprių priemonių. Kai kurie sako, kad ėmėsi kūjo prieš musę. Įvairios Amerikos institucijos tikrai stiprias priemones pritaikė, stiprindamos savo šalies bankų sistemą.
– Tačiau infliacija nemažėja taip greitai, kaip visi tikėjosi.
– Reikia nepamiršti, kad visi ekonominės politikos sprendimai neveikia akies mirksniu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai duobėtas kelias?
– Jeigu vertiname patį poveikį, mes turime žiūrėti į prognozes, kaip juda infliacija vidutiniu laikotarpiu. Euro zonoje akivaizdžiai matome, kad infliacija po Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimo grįžta į normalų 2 proc. lygį per ateinančius kelerius metus. Kita dalis – kas būtų, jei šių sprendimų nebūtų. Ar nebūtų infliacijos? Dabar Lietuvoje 10 proc. infliacija, euro zonoje – 8 proc. Galbūt kalbėtume visai apie kitus skaičius. Infliacijos laužas labai pavojingas: degina santaupas, pajamas, kraipo ekonomiką.
– Tačiau ar sutinkate, kad yra žemės drebėjimo kvapas?
– Nesutinku. Nesutinku ir dėl to, kad palūkanų normos kaltos. Reikia skirti du dalykus. T. y. bankai, jų veikla, priežiūra, modelis, reguliavimas. Tai lengvesnis reguliavimas Amerikos mažesniems bankams, kas buvo „Silicon Valley“ bankui – tam tikrų reikalavimų netaikymas, veiklos modelio netinkamas patikrinimas, kuris, deja, netvarus pakilus palūkanų normoms. Tai ne palūkanų normos pakilimo problema, bet veiklos modelio. Palūkanų normos gali ir kilti, ir kristi. Euro zonoje veikia kitos taisyklės. Baziniai trys reikalavimai taikomi visiems bankams. Nėra sušvelninto reguliavimo, veiklos modelis visai kitaip prižiūrimas. Turime žymiai stipresnį priežiūros mechanizmą, turime ECB, turime nacionalines institucijas, turime pertvarkymo mechanizmus. Visiems svarbiausiems rinkos dalyviams parengti pertvarkymo planai, turime nacionalines indėlių draudimo sistemas. Amerikoje yra Amerikos problemos, Šveicarijoje – Šveicarijos, bet euro zonoje turime savo taisykles. Turiu paminėti, kad likvidumas, kapitalizuotumas ir pelningumas yra visai kita istorija.
Reikia nepamiršti, kad visi ekonominės politikos sprendimai neveikia akies mirksniu.
– Komerciniai bankai uždirbs labai daug pinigų. Norėtumėte nugriebti dalį grietinėlės nuo pelno?
– Ne taip pateikčiau klausimą. Manau, kovodamas su infliacija, staigiai įsižiebusia dėl išorinių priežasčių, ECB privalėjo reaguoti per pagrindinę priemonę – palūkanų normų didinimą. Jis buvo labai staigus. Euro sistemoje palūkanų normų kilimas atneša didžiulių pajamų. Šiame kontekste svarbu, kad yra didžiulis sukrautas likvidumas. Lietuvoje jis dar didesnis negu kitose valstybėse. Tos lėšos laikomos Centriniame banke ar kažkur kitur, kur vėl atneša papildomų pajamų, t. y. netipinės pajamos dėl susiklosčiusių išskirtinių aplinkybių.
– Ką bankai turėtų daryti? Jie turėtų pasidalyti? Kokie yra būdai?
– Vasario 6 d. mes, kaip institucija, pateikėme daugybę priemonių, kaip sustiprinti konkurencinę aplinką, paslaugų prieinamumą. Iš bankų perspektyvos, galime pasilyginti su Baltijos valstybėmis, kad tuo pačiu indėliu terminuotų palūkanų normos Lietuvoje yra mažesnės.
– Jei bankai pakeltų palūkanų normas terminuotiems indėliams, ar atsisakytumėte minties dėl solidarumo mokesčio?
– Solidarumo įnašo mokestis sukonstruotas taip, kad jis reaguotų į netipinį pelno padidėjimą. Tas mokestis atsirastų, jeigu pelnas būtų didesnis nei įprastai. Jeigu išlaidos išaugtų ar pajamos nebūtų tokios didelės, kaip numatoma, sumažėtų apmokestinamoji bazė ir solidarumo įnašo galbūt nebūtų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Socialdemokratai: gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. BVP5
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigia, kad atsižvelgiant į Rusijos imperinę politiką Lietuvos gynybai turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
Užbaigti planiniai „LitPol Link“ priežiūros darbai3
Po planinių techninės priežiūros darbų vėl pradėjo veikti Lietuvos ir Lenkijos elektros sistemų jungtis „LitPol Link“, penktadienį pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Snaigės“ apyvarta pirmąjį metų ketvirtį krito, įmonė patyrė didesnį nuostolį2
Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės „Snaigė“ konsoliduota apyvarta pirmąjį šių metų ketvirtį krito apie 18 procentų, augo bendrovės patir...
-
Teistiems asmenims nori drausti dirbti su vaikais: kaip įtvirtinti ribojimus?11
Parlamentarai nori visiems teistiems asmenims uždrausti dirbti bet kokį darbą, susijusį su vaikais. Vaikų teisių specialistai sako, kad Švietimo įstatymas jau dabar draudžia teistiems žmonėms dirbti mokyklose ir darželiuose, tačiau teisti ar...
-
LIPFA: lietuviška pensija tenkina tik dešimtadalį gyventojų8
Tik 9 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti esamomis šalies pensijomis, rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) apklausa. ...
-
M. Navickienė: dėl pertvarkos neįgalieji darbą susiranda 1,5 karto greičiau2
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiemet pradėjus neįgaliųjų įdarbinimo pertvarką, jie darbą susiranda 1,5 karto greičiau nei anksčiau. ...
-
Vidutinė senatvės pensija pernai augo 15 proc., iki 474 eurų5
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje 882,1 tūkst. asmenų gavo bent vienos rūšies pensiją – pensijų gavėjų per metus padaugėjo 0,3 tūkst., jie sudarė 30,8 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų (2021 metais – 31,4 proc.)....
-
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje per metus sumažėjo 5,4 proc.1
Realusis darbo užmokestis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 5,4 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,8 proc. mažesnis, privačiajame – sumažėjo 5,2 proc. ...
-
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo
„INVL Rusijos TOP20 subfondas“ nuo penktadienio bus išbrauktas iš Fondų prekybos sąrašo. ...
-
Ekonominė krizė – jau rudenį?14
Europos centrinis bankas (ECB) planuoja dar du kartus kelti bazinę palūkanų normą. Ta pati tendencija stebima ir JAV. Kas laukia Lietuvos ir pasaulio ekonomikos? Apie tai LNK Info dienoje pasakoja ekonomistas Sigitas Besagirskas. ...