„Nuo pat pradžių sektorius vertino šitą mokestį kaip diskriminacinį, nes (…) tai yra tik vienas sektorius, kuris turi mokėti tokį mokestį. Apie 600 mln. jau bus iš solidarumo mokesčio surinkta ir dar plius 5 proc. punktais didesnis pelno mokestis“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo E. Čipkutė.

Lietuvos bankas (LB) anksčiau skelbė, kad Lietuvoje veikiančių komercinių bankų pelnas už praėjusius metus viršijo 1 mlrd. eurų.

Pasak E. Čipkutės, nors pelnas buvo rekordinis, į biudžetą bankai pernai sumokėjo apie 700 mln. eurų mokesčių – iš jų 400 mln. eurų pelno ir beveik 300 mln. eurų solidarumo mokesčio.

„Proporcija yra gerokai didesnė negu bet kokiam kitam sektoriuje. (…) Ir net diskusijos apie tai kelia investuotojams klausimų, nes buvo nuspręsta, kad jis (solidarumo mokestis – ELTA) bus, ir buvo pažadėta, kad jis bus trumpalaikis. Investuotojai į tai kreipia dėmesį, vis tik šis sektorius yra dominuojantis užsienio investuotojų ir jie turi pasirinkimą, kur lėšas investuoti – ar į Lietuvą, ar į Latviją, ar, tarkime, Estiją, kur to mokesčio nebuvo“, – tikino LBA vadovė.

Proporcija yra gerokai didesnė negu bet kokiam kitam sektoriuje. (…) Ir net diskusijos apie tai kelia investuotojams klausimų (...).

Anot premjero patarėjo ekonomikos klausimais Gedimino Černiausko, šio mokesčio pratęsimas mažintų sektoriaus stabilumą.

„Jei valstybė pasakė, kad įvedė mokestį vienais pagrindais, dabar nežinome, kokia bus ateitis, todėl jo nepanaikinsim, kitaip sakant, sukuriam nestabilią aplinką, kuri niekam nėra gera“, – LRT radijui kalbėjo jis.

E. Čipkutė pabrėžė, kad, valstybei keliant tikslą finansuoti gynybą, prie to solidariai „tikrąja to žodžio prasme“ turėtų prisidėti visi šalies verslo atstovai ir visuomenės grupės, o ne tik atskiri bankų ar kiti sektoriai.

Šiuo metu bankai moka didesnį – 21 proc. siekiantį – pelno mokestį, o Finansų ministerijai siūlant mokestį kelti vienu procentu šis apmokestinimas didėtų iki 22 proc.

„Matome mokesčių pakeitimų pasiūlymus ant stalo, tame tarpe papildomas pelno mokestis didinamas procentu“, – aiškino E. Čipkutė.

LB vadovas Gediminas Šimkus jau anksčiau sakė, kad pratęsus bankų solidarumo mokestį būtų atsitraukta nuo pirminės mokesčio filosofijos.

2023-iaisiais Seimas mokestį įvedė įvertinęs nenumatytas makroekonominių aplinkybių pasekmes – tuo metu, smarkiai augant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) buvo priverstas didinti palūkanų normas, dėl ko augo bankų pelnai.

Anot E. Čipkutės, šiuo metu situacija yra pasikeitusi, ECB planuojant toliau mažinti palūkanų normas.

„Ta netipinių pajamų dalis nuosekliai mažėja ir dabar gerokai sumažėjusi yra“, – tikino ji.

Pasak premjero patarėjo, siekdama skatinti komercinius bankus didinti smulkaus verslo kreditavimo ir gynybos infrastruktūros investicijų apimtis, Vyriausybė kalbasi su užsienio, ypač Šiaurės šalių, bankais, ieško būdų plėsti nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimą rizikingesniems projektams.

„Diskusija su bankais vyksta, ji atvira. Matome, kad tik apie pusė indėlių, kurie sukaupti žmonių Lietuvoje, yra investuojami į verslą. (…) Tai tikrai yra galimybės“, – kalbėjo G. Černiauskas.

Planais parlamente registruoti siūlymą iki 2028-ųjų pratęsti šių metų pabaigoje besibaigiantį bankų solidarumo įnašą dalinosi „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Solidarumo mokestį įvedęs 2023-ųjų gegužę, Seimas pernai vasarą pritarė siūlymui jį pratęsti vieneriems metams – prognozuota, kad taip gynybos tikslams per 2025 metus būtų sugeneruota 60 mln. eurų.

Mokesčio tarifas ir toliau, kaip ir 2023 m., skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių paskutinių 4 metų pajamas.

Finansų ministerijos duomenimis, už 2023 m. bankai sumokėjo apie 240 mln. eurų solidarumo mokesčio, prognozuojama, kad už 2024 metus finansų įstaigos perves panašią sumą.

Surinktos lėšos iš solidarumo mokesčio naudojamos gynybos reikmėms.