Prieš kelerius metus neregėtą pakilimą išgyvenęs Lietuvos statybų sektorius neišsikapanoja iš duobės, todėl šalies bendrovės uždarbio žvalgosi svetur. Vienos renkasi Rytus, kitos laimės ieško Vakaruose.

Statybų bendrovės vadovas sako, kad dirbti galima ir Rytuose, ir Vakaruose, tiesiog reikia suprasti skirtumus.

„Vakaruose paprasčiausiai reikia preciziškai vykdyti reikalavimus. Jeigu jie įvykdyti, problemų įeiti nėra. Rytų rinkos turi visai kitokią specifiką, ji susijusi su mąstymo skirtumais. Įprastai klientas vakarietis nori įsitikinti, kad gali atlikti darbą, jeigu gali tai padaryti ir jam reikia tų darbų, gali tikėtis gauti užsakymą. Rytų rinkoje pirmiausiai klientas pasakys: „Kokia man nauda, kad aš tave įsileisiu dirbti“. Toks ir yra pagrindinis skirtumas“, – dėstė D. Gesevičius.

Darbą Rytuose jis palygino su vaikščiojimu lynu.

„Mes turime patirties ir ten, ir ten. Kur geriau, negalėčiau pasakyti. Galime dirbti ir ten, ir ten. Rytuose kartais atrodo tarsi būtum kaip ekvilibristas ant lyno, jeigu moki, gali vaikščioti, jeigu nemoki, geriau nepradėk. Jeigu žiūrėtum į Vakarus, ten yra kiti dalykai, nes kiekviena rinka yra savotiškai apginta. Tik gynybinės sistemos yra skirtingos, Vakarai įprastai ginasi dideliais reikalavimais“, – įžvalgomis dalijosi PST vadovas.

Vakarietiškos rinkos yra kur kas mažiau rizikingos, ypač jei dirbama su žinomomis kompanijomis.

„Mokėjimų klausimas išpildžius projektą tikrai neegzistuoja, ko nepasakysi apie Rytų šalis“, - atkreipė dėmesį bendrovės vadovas.

Baltarusijoje ir Rusijoje Lietuvos įmonės gali gauti didelių užsakymų ir būti jų generaliniais rangovais.

„Kalbant apie Baltarusiją, verslą šioje šalyje galima daryti, bet kaip ir kiekvienoje šalyje yra tam tikros specifikos. Reikia jas suvokti ir suprasti, be to eiti pavojinga. Rytuose mes galime būti generaliniais rangovais, nes Rusijoje ir Baltarusijoje labai trūksta gerų vadovų, mes juos turime. Vakaruose mūsų niekas nelaukia kaip generalinio rangovų, konkuruoti su jais mes nesugebėsime, bet subrangovu ir rangovu būti galime“, – patirtimi dalijosi PST vadovas.

Abiejose pusėse priimtinas kelias yra pažintys su vietos verslininkais, kurie galėtų duoti pirmųjų darbų ir taip įgyti pasitikėjimą.

Ši įmonė dirba Rusijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, šiek tiek Islandijoje.

Laimi didžiausius objektus

Daugiau nei dešimt metų Baltarusijoje dirbančios bendrovės „Alvora“ direktorius Nikojalus Kolesnikovas sako, kad į konkurencinę kovą dėl objektų stojo ne tik vietiniai statytojai, bet ir užsienio kompanijos.

„Dabartiniu metu palankiausios sąlygos mūsų bendrovei yra Baltarusijoje. Norėčiau pažymėti, kad pirmieji žingsniai buvo sunkūs, ne paslaptis, kad prieš dešimt metų Baltarusijoje užsienio kompanijos buvo vertinamos nepalankiai. Tai būtų galima paaiškinti didele vietinių įmonių gausa ir mažu statomų objektų skaičiumi. Situacija į gerąją pusę pasikeitė pastaruoju metu, kai gerokai padaugėjo objektų, o baltarusių statybininkams tapo sunkiau vykdyti tokias dideles statybas. Jeigu anksčiau mes konkuravome tik su Baltarusijos įmonėmis, tai dabar tenka konkuruoti su 3-5 užsienio kompanijomis neskaičiuojant baltarusių“, – forume sakė jis.

Tačiau lietuviai sugeba būti pranašesni: „Nedideliuose statybos objektuose sunku konkuruoti su nedidelėmis Baltarusijos įmonėmis, tačiau stambiuose mes laimime labai aukštos kokybės sąskaita ir trumpesniais darbų atlikimo terminais. Tačiau užsakovas dažniausiai prioritetas yra darbų kaina“.

Kartu N. Kolesnikovas priminė, kad ne visų Lietuvos įmonių veikla kaimyninėje šalyje buvo sėkminga.

„Vienos bendrovės iškart pasitraukė nepastačiusios nė vieno objekto, kitos bando išsilaikyti bet kokiu būdu, trečios veiklą vykdo stabiliai“, – sakė statybų bendrovės vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad 2010 metais Lietuvos statybų įmonėms buvo dugno metai, tuo metu „Alvorai“ buvo pakilimas, vien Baltarusijoje buvo atlikta darbų už daugiau nei 90 mln. Lt.

Pernai iš daugiau nei 120 mln. Lt pajamos Baltarusijoje sudarė maždaug pusę. Praėjusiais metais „Alvora“ rekonstravo viešbutį Breste, pastatytę transporto logistikos terminalą netoli Minsko, šiemet sausį baigė statyti prekybos centrą Minske.

Statybininkų reikės ir prie Astravo AE

Baltarusijos statybininkų sąjungos prezidentas Nikolajus Šemetas tvirtino, kad lietuviams Baltarusija patraukli dėl strateginės padėties, nes įžengus į šią rinką, atsiveria ir Rusijos ir Kazachstano rinkos dėl bendros muitų sąjungos.

Taip pat lietuvius turėtų vilioti galimybė privatizuoti valstybines įmones, nes šiuo metu apie 70 proc. gamybos įmonių priklauso valstybei. Jo nuomone, Baltarusija užsienio įmonėms turėtų būti patraukli ir dėl kvalifikuotos darbo jėgos, infrastruktūros.

Dideles galimybes Lietuvos statybininkams jis mato statant infrastruktūrą prie Astravo atominės elektrinės.

„Labai didelės galimybės Lietuvos statybininkams yra dirbti su statomos atominės elektrinės infrastruktūra. Ten bus labai plati infrastruktūra: vaikų darželiai, ligoninės ir poliklinikos, kiti objektai“, – kalbėjo jis.
Baltarusijos atstovas pripažino, kad trukdo siena tarp abiejų valstybių, nes stovėjimui pasienyje praleidžiama labai daug laiko.

Jo teigimu, šiuo metu Baltarusijoje dirba maždaug 500 lietuviško kapitalo įmonių.

Profsąjungos reguliuoja darbuotojų apmokėjimą ir apgyvendinimą

Švedijos statybų bendrovės „Peab Sverige“, kuri subrangovu samdo Lietuvos bendrovės „Staticus“ antrinę įmonę „Staticus Sverige“ pardavimų vadovas Ingvaras Hermanssonas gyrė lietuvius.

„Lietuviai sąžiningi ir gali jais pasitikėti. Čia mes netgi turime tris tiekėjus, į kuriuos pirmiausiai kreipiamės, kai ieškome subrangovų. Beje, lietuviai yra vieninteliai užsieniečiai, kurie yra tarp pirmenybiniai tiekėjai“, – forume kalbėjo jis.

Taip pat, pasak bendrovės atstovo, švedų ir lietuvių mentalitetas panašus, lietuviai gerai moka anglų kalbą.

Ši Švedijos kompanija dirba su Estijos, Latvijos ir Lietuvos kompanijomis.

„Išsiaiškinti visas taisykles prieš pradedant dirbti toje rinkoje. Prieš pasirašant pirmąją sutartį taip pat reikėtų pasisamdyti advokatą arba situaciją išmanantį specialistą, kad po to nebūtų problemų“, – patarimus norintiems dirbti užsienyje vardijo I. Hermanssonas.

Taip pat, jis pataria pradėti dirbti su didelėmis ir žinomomis kompanijomis.

Panašius patarimus dalija ir kompleksinių fasadų sprendimų bendrovės „Staticus sveria“ direktorius Mindaugas Gražys: „Prieš pradedant veiklą svetimoje šalyje, rekomenduočiau pasisamdyti gerus konsultantus, kurie smulkiai išaiškintų, kokių dokumentų reikės, kokių registracijų, kokie apmokestinamo formalumai, kokių pažymėjimų prireiks jūsų produktams ar paslaugoms“.

Taip pat, anot jo, Skandinavija nuo Lietuvos skiriasi savo profesinėmis sąjungomis.

„Jos reguliuoja ne tik tokius dalykus kaip darbo užmokestis, kokiomis sąlygomis mūsų darbuotojai yra nuvežami, apgyvendinami, bet kartais tam tikruose objektuose reguliuojamas toks dalykas kaip maitinimas“, – pasakojo bendrovės vadovas.

Pernai bendrovė beveik visas pajamas gavo užsienyje – apie 90 mln. Lt. Daugiausiai dirba Švedijoje, Norvegijoje, D. Britanijoje.

„Prieš krizę mes daugiausiai dirbome Lietuvoje, o dabar kuo toliau tuo daugiau dirbame užsienyje“, – pripažino jis.

Abiejose pusėse darbų po lygiai

Lietuvos statybų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas pripažįsta, kad šiuo metu vis dar maždaug 90 proc. visų darbų lietuvių įmonės atlieka šalies viduje, tačiau nuosmukis skatina žvalgytis į užsienį.

„Mūsų šalyje egzistuojanti investicijų stoka, darbų apimčių nedidėjimas verčia ir toliau įmones užsiimti eksportu, veržtis į rinkas“, – sakė jis.

Prioritetinės Lietuvos statybininkų kryptys – Švedija, Norvegija, Baltarusija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Suomija.

Pasak A. Šeštakausko, darbai Rytų ir Vakarų rinkose pasidalija maždaug perpus. Tarp rytų šalių lyderiauja Baltarusija, o joje lyderis tarp lietuvių – bendrovė „Alvora“.

Didžiausius darbus Skandinavijoje vykdo bendrovė „Staticus“. Didžiausias bendrovės projektas – daugiau nei 30 tūkst. kv. m fasadų pagaminimas ir sumontavimas Stokholmo daugiafunkciniame futbolo stadione.

Statybininkų asociacijos pateikiamais duomenimis, 2008 m. statybų darbų apimtys buvo pasiekusios piką ir sudarė 12 mlrd. Lt, pernai - 6,7 mlrd. Lt.

Ne šalies teritorijoje pernai Lietuvos statybininkai atliko darbų už 436 mln. Lt., o 2008 m – 156 mln. Lt.

Pernai statybos sektoriuje dirbo 82 tūkst. darbuotojų.