Emigracija tęsiasi

Viena vertus, jeigu tikėsime statistika, algos šalyje auga labiausiai Europoje, kita vertus, pagal darbo užmokestį gerokai atsiliekame nuo Vakarų šalių, tad nemaža dalis lietuvių toliau svetur ieško laimės.

Maža to, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojo Raimondo Kuodžio teigimu, prognozės nieko gero emigracijos srityje nežada.

"Jau kurį laiką stebime nerimą keliančias emigracijos tendencijas. Ekonomika auga, tačiau tai nesustabdo gyventojų – per metus svetur dirbti išvyko 22 tūkst. šalies piliečių, t.y. tiek, kiek gyvena Ukmergėje. Deja, kol kas nematome priežasčių, kad ši tendencija galėtų pasikeisti ir kitais metais", – tvirtino R.Kuodis.

Be to, prastos ir kitos demografinės tendencijos – kadangi mažėja gimstamumas, kasmet į darbo rinką įsilieja vis mažiau jaunų žmonių, o tai irgi aštrina darbuotojų trūkumo problemą.

Darbo našumo problema

LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pastebėjo, kad darbdaviai vis labiau susiduria su darbo našumo problema. Esą mažėjant darbuotojų, jų atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to įmonėms tampa sudėtingiau konkuruoti pasaulio rinkose.

"Darbo užmokestis Lietuvoje augo, darbo našumas svyruoja apie nulį. (...) Jeigu tokia situacija užtruktų, tai konkuruoti Lietuvos gamintojams taptų sudėtingiau", – aiškino LB analitikas.

Anot jo, Lietuvoje atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo našumo – vienas didžiausių visoje ES. Lietuvą pagal šį rodiklį lenkia tik Latvija ir Estija.

"Čia tas atvejis, kai galime džiaugtis, kad neaplenkėme Baltijos sesių", – kalbėjo G.Šimkus.

LB skaičiavimais, Lietuvoje atotrūkis tarp atlyginimų ir darbo našumo vidutiniškai siekia apie 4 proc., Estijoje – beveik 5 proc., Latvijoje – 5 proc. Visos ES vidurkis siekia mažiau nei 1 proc.

Anot G.Šimkaus, didinti atlyginimus skatina darbuotojų trūkumas, kurį skatina didelė emigracija ir mažėjantis gimstamumas.

"Tai yra struktūrinės problemos, kurios turės ilgalaikį poveikį: tiek gimstamumo sumažėjimas, kuris įvyko praeityje – tie žmonės, kurie negimė, jie neateina į darbo rinką – tiek ir emigracija, kuri yra inertinis reiškinys", – pridūrė G.Šimkus.

Mažėja gimstamumas

LB skaičiuoja, kad šiuo metu į darbo rinką įsilieja apie 1994 m. gimę asmenys – jų tuo metu gimė kiek daugiau nei 40 tūkst. Deja, gimstamumo tendencijos kasmet tik prastėja – pavyzdžiui, nuo 2000 m. gimstamumas siekė kiek daugiau nei 30 tūkst. kūdikių per metus.

Tiesa, anot G.Šimkaus, darbuotojų trūkumo problemą galima spręsti – pavyzdžiui, perkvalifikuojant darbuotojus arba apmokant nekvalifikuotus bedarbius.

"Nekvalifikuotų asmenų nedarbas vis dar yra didelis, daugiau kaip 20 proc. Vadinkime taip – yra keli dalykai – stiprinimas suaugusiųjų mokymosi arba "mokausi visą gyvenimą" filosofijos diegimas. (...) Taip pat turime atotrūkį tarp darbo rinkos ir švietimo. Patys gabiausi, protingiausi žmonės palieka Lietuvą, nes jie nori pabaigti normalios kokybės mokslus užsienyje. Ir klausimas, kiek jų grįžta", – svarstė G.Šimkus.

LB valdybos narys Raimondas Kuodis pažymėjo, kad gimstamumo problemą išspręsti nėra paprasta. Be to, ekonomisto teigimu, neaišku, ar trumpalaikės finansinės priemonės gali padėti.

"Galima finansinėmis priemonėmis iššaukti vaikų gimimo bumą, kas buvo daroma 2007–2008 m., kai didelės skylės "Sodroje" išmušimo būdu buvo paskatintas gimstamumas. Bet ar tai lemia bendro gimstamumo padidėjimą? Laikinos priemonės gali perkelti gimstamumą iš ateities į dabartį", – teigė R.Kuodis.

Darbo jėgos kaina

Kaip paskelbė "Eurostatas", darbo jėgos kainos augimas trijose Baltijos valstybėse trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, buvo vienas didžiausių tarp 28 ES valstybių.

Lietuvoje valandos darbo sąnaudos per metus padidėjo 6,8 proc., Latvijoje – 7,7 proc., Estijoje – 4,5 proc.

Vien darbo užmokesčio ir atlyginimų sąnaudos Lietuvoje per metus padidėjo 6,7 proc., kiti darbo jėgos kaštai (socialinio draudimo ir kitos įmokos) – 7 proc. Latvijoje šios sąnaudos didėjo atitinkamai 7,4 ir 8,8 proc., Estijoje – 4,4 ir 4,6 proc.

Visose ES darbo jėgos kaina per metus išaugo 1,9 proc., tik euro zonoje – 1,8 proc.

Emigracija iš Lietuvos

• Oficialiai 2016 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 22 tūkst. gyventojų, o tai yra 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Toks gyventojų skaičius prilygsta Ukmergės miestui arba Varėnos rajonui.

• Remiantis oficialia statistika, per pastarąjį dešimtmetį (2004–2015 m.) iš Lietuvos emigravo daugiau negu 0,5 mln. žmonių. Maždaug tiek gyventojų nuolatos gyvena Vilniuje. Iš viso 1990–2015 m. Lietuva neteko 800–900 tūkst. žmonių.

• Migracijos departamento duomenimis, 2016 m. liepos pradžioje Lietuvoje gyveno 2 869 690 gyventojų. 1990–1991 m. Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių.

• 2016 m. sausio ir birželio mėnesiais į Lietuvą imigravo 10 tūkst. žmonių. Tai yra 3 proc. mažiau nei 2015 m. 79 proc. imigravusių į Lietuvą asmenų sudarė grįžę iš užsienio Lietuvos piliečiai.

• Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija – valstybės, į kurias išvyksta didžioji dalis emigrantų iš Lietuvos.