Šiaulietė Sonata Staškuvienė stebi infliaciją, mato ir gerokai šoktelėjusias dujų kainas, tačiau, atidžiau peržiūrėjusi pastarųjų metų šildymo sąskaitas, pastebi, kad kainos kinta kasmet: „Pernai buvo gal pigiau, užpernai pažiūrėjus, buvo tokia pat kaina, kaip ir šiemet.“

Šiaulietės namas dujomis šildomas penkiolika metų. Kaip tik prieš metus senąjį dujinį katilą teko keisti į naują. Tačiau minties apie kitą šildymo alternatyvą moteris nė neturėjo. Sonata sako, kad brangsta viskas, tad nesvarbu, ar namas šildomas kietuoju kuru, ar dujomis.

„Norime švariai ir gražiai gyventi. Šilumą nusistatome patys, kokią norime. Jei norime daugiau – mokėsime daugiau, šildys mažiau, gyvensime šalčiau – mokėsime mažiau“, – svarstė S.Staškuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Nors namą šildyti dujomis patogu, dujinio šildymo patrauklumas mažėja. Dujinių katilų prekyba traukiasi. Dėl panašaus komforto dabar patrauklesni šilumos siurbliai.

„Šilumos siurblių pirkimas didėja, dujinių katilų – truputį mažėja. Procentaliai dujinių katilų sumažėjo gal ir nedaug – apie 20–30 proc., palyginti su pernai metais“, – palygino UAB „Sanistal“ projektų vadovas Vidmantas Kalnietis.

Anot prekybininkų, žmonės domisi kainomis, jas lygina, bet šilumos katilus pirmiausia renkasi pagal patogumą.

„Granulinis katilas irgi brangus, dujos pabrango, elektra pabrango. Santykinai su dujiniu katilu nieko nereikia veikti. Nusistatyti galima praktiškai visus metus, niekio jam nereikia daryti“, – pažymėjo V.Kalnietis.

Šilumos siurblių pirkimas didėja, dujinių katilų – truputį mažėja.

Šilumos siurbliams reikalinga tik elektros energija. Jie paklausūs kaimuose ir kitose atokesnėse vietose, kur nėra dujų. Įsigydami tokio tipo katilą žmonės galėjo gauti kompensaciją iš Aplinkos projektų valdymo agentūros. Galbūt ir tai prisidėjo prie sumažėjusios dujinių katilų prekybos.

„Skatiname atsisakyti visų arba neefektyvių katilų, kuriais šildosi gyventojai, taip pat iškastiniu kuru – tiek dujomis, dyzeliniu kuru, anglimis, durpėmis“, – akcentavo Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovas Jonas Balkevičius.

Kompensacija siekiama atsisakyti taršaus iškastinio kuro, kuris teršia orą, ir skatinti gyventojus įsirengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šildymo sistemas.

„Sulaukėme beveik 3 tūkst. paraiškų už beveik 10 mln. eurų, nors keitimui buvo skirta šiek tiek daugiau. Vidutinė paraiškos ar kompensacijos suma vienam gyventojui siekia apie 3 tūkst. eurų“, – teigė J.Balkevičius.

Aplinkos projektų valdymo agentūra šildymo katilų kompensacijoms nepanaudojo daugiau nei 3 mln. eurų. Greičiausiai rudenį gyventojai vėl bus kviečiami teikti paraiškas, kad galėtų gauti kompensacijų įsigydami naują, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančią šildymo sistemą. Siekiant dar labiau sumažinti oro taršą, tikimasi iš klimato kaitos programos gauti dar didesnį finansavimą. Nuo 2012 m. Lietuvoje senus, neefektyvius biokuro katilus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė daugiau nei 12 tūkst. namų ūkių.