Ekonomistas Marius Dubnikovas teigė, kad Lietuvos ekonomika judėjo iš inercijos, o Lietuvos verslininkai sugeba uždirbti pinigus pagrindinėse Europos šalyse.

– Bet jeigu kalbėtume apie infliaciją, konkrečiai maisto kainų brangimas Lietuvoje bene vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Ar tikrai su viskuo susitvarkėme, o gal su kažkuo nepavyko susitvarkyti?

– Nepavyko iš esmės susitvarkyti su energetika. Elektros ir dujų kainų augimas parodė mūsų silpnąsias vietas. Kitas dalykas, kad nesusitvarkėme patys su savimi. Pinigų kiekio augimas, paskutinius dešimt metų atlyginimai augo kone 10 proc. Tai leido žmonėms turėti pakankamai daug pinigų. Ir vis tik tuos pinigus mes nukreipiame ne į taupymą ar investavimą, ne į ateities kūrimą asmeniškai, bet didžiąja dauguma išleidome į apyvartą.

Nors išorinės jėgos buvo, kurios ir sukūrė infliaciją, kitoje pusėje buvo visuomenė, kuri laisvai leisdavo pinigus ir mes tai darėm 2022 metais.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kokie buvo mūsų ekonominiai laimėjimai praėjusiais metais? Jeigu tokių buvo iš viso, jūsų, kaip ekonomisto, nuomone.

– Laimėjimai milžiniški. Visų pirma – nedarbas. Nedarbo rodikliai nusileido turbūt į žemiausią lygį. Kiek pamenu prieš penkiolika metų nebuvo tokio rodiklio, kad būtų arti 5 proc. Jei prisimintume teoriją, tai pilnas užimtumas šalyje ir yra būtent su 5 proc. nedarbu, kai visi likę žmonės, kurie nori dirbti – gali dirbti. Kitas dalykas – BVP augimas. Trečias dalykas – klojami keliai į priekį, kur galime tikėtis, kad kiti metai bus geri, dėl to, kad kuriame ateities Lietuvą.

– Kas laukia lietuvių? Arba, kitaip tariant, ar šiais metais bus lengviau?

– Manau, kad išnyks kalbos apie infliaciją ir kainų brangimą. Jau gruodžio mėnesį mes matome mažėjančias kainas net ir maisto srityje, kas yra labai gerai. Tai pajaus visos šeimos, tos, kurios turi daugiau arba mažiau pinigų.

Šiemet, labai tikėtina, kad infliacija nusileis į vienaženklį skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad minimali alga auga beveik 15 proc., pensijos auga panašiu dydžiu, tai, labai tikėtina, kad bent jau minimalias pajamas gaunantys žmonės, jų pajamos bus didesnės negu infliacija. Tai reiškia, kad žmogus pajaus, jog jo perkamoji galia bus didesnė, skirtingai nuo 2022 metų.

– Premjerė I. Šimonytė per LRT pareiškė, kad šiemet neturėtų būti tokio ekonominio šoko, su kuriuo valstybė nebūtų pajėgi susitvarkyti. Tačiau valstybės kontrolė ne tokia optimistiška, esą dėl situacijos neapibrėžtumo vyriausybės patvirtinto biudžeto gali ir nepakakti. Kas teisus šioje situacijoje?

– Manau, kad optimistai visada yra teisūs, arba dažniausiai. Optimistiniai periodai ekonomikoje būna aštuonis, devynis, dešimt, ar kaip paskutiniu metu, trylika metų. Pesimistiniai periodai būna šešis ar aštuonis mėnesius.

Sakyčiau, kad premjerė yra visiškai teisi. Tuo labiau, kad tas energetinis šokas, kuris buvo patirtas rugpjūčio mėnesį, kur svarstant biudžetą iš tikrųjų buvo sukurti paramos projektai, skirti kompensuoti elektrą ir dujas. Sekančiais metais gali būti tokia susiklosčius situacija, kad nereikės iš viso nieko kompensuoti arba kompensuoti vos iš dalies. Ten buvo numatyti 2 mlrd. eurų ir jeigu liks 1 mlrd. ar net 2 mlrd. biudžete, Vyriausybė tikrai, sakyčiau, yra įgali tvarkytis su visais šokais. Kitas dalykas, galima dar papildomai pasiskolint, blogiausiu atveju. Bet gali būti, kad to nereikės.

Iš tiesų, maisto kainos ir infliacija nueis į antrą planą.

– Jūs esate užsiminęs, kad šiemet nebe maisto kainos bus svarbiausia tema ekonomikoje ir gyventojams. Kas dar?

– Iš tiesų, maisto kainos ir infliacija nueis į antrą planą. Į pirmą planą ateis, sakyčiau, pirmoje metų pusėje, palūkanos. Palūkanos jau pakilo, vadinamas EURIBOR. Tai yra palūkanos, taikomos visoms paskoloms. 2022 metų pradžioje EURIBOR pakilo iki -0,5 proc., o metų pabaigoje siekė bene -3 proc.

Dalis žmonių dar to nepajuto, nes paskolos yra perskaičiuojamos, ir tie kas turi nekilnojamo turto paskolas, metų pradžioje ar viduryje, priklausomai nuo to, kada ėmė paskolą, iš tiesų, pajus padidėjusias palūkanas. Čia bus namų ūkių iššūkiai, kurie gavo paskolas. Na, teks susimokėti ir du, ir tris šimtus eurų, galbūt ir keturis šimtus eurų papildomai, vien tik tai už paskolos aptarnavimą. Čia bus tema, kur, manau, dar diskutuosime apie tai.