Daugiau nei 2 eurai už litrą benzino vairuotojų jau nestebina: svarbiausia, kad ne rusiškas

Daugiau nei 2 Eur už litrą benzino vairuotojų jau nestebina.

„Yra kaip yra. Vakar televizorių žiūrėjom – žmonės važinės ir taip, ir taip“, –  sakė degalinėje sutiktas vyras.

„Svarbiausia, kad ne rusiškas būtų (kuras – red. past.), o tos kainos, manau, natūralu, kad visos kyla. Tos kainos neliks euras, tai čia labai sąmoninga. Infliacija Lietuvoje – viena didžiausių Europoje“, – samprotavo kitas kalbintas vyras.

Viltis, kad senosios kainos anksčiau ar vėliau sugrįš, bliūkšta. 

„Ne. Niekada. Šitą dalyką reikia pamiršti“, – užtikrintai tvirtino Vilniaus Universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus.

Kai kurių ekonomistų vertinimu, jau esame pasiekę benzino kainos piką ir degalai pamažu pigs.

„Vidurys maždaug tarp 1,40 Eur ir 2 Eur. Gal aukščiau šiek tiek“, – sakė VU docentas.

Kiti ekspertai sako, kad iki tikrojo piko dar toli – jis numatomas vasaros viduryje. 

„Degalų kaina gali siekti 2,2–2,3 Eur už litrą“, – teigė ekonomistas Aleksandr Izgorodin.

Lietuviškos degalinės vis dar turi rusiškos žaliavos atsargų.

„Jeigu vakar gamykloje kaina buvo 1,99 Eur, tai įsivaizduokit, šiandien degalinėje nusiperka tokį. Tai naujoje partijoje jau ta kaina turės būti 2,10 Eur“,– kalbėjo Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Spėjama, kad degalų kainos šokinės iki pat metų pabaigos.

„Dėl to, kad tiek Amerikoje, tiek Europoje prasidės turizmo ir važinėjimo sezonas“, – aiškino A. Izgorodin.

Tad mažesnių degalų kainų dar teks palaukti, tačiau išlieka klausimas – kuo Europa pakeis rusišką naftą.

Naftos eksportuotojai su šeštuoju sankcijų paketu atsikračius rusiškos naftos didina gavybą.

Jie padidins gavybą tik 0,4 proc. nuo visos pasaulio naftos paklausos. Politiškai tai atrodo labai gražiai ir korektiškai, praktiškai tai niekaip nepadidins naftos pasiūlos.

„Pigus ir gan geros žaliavos tiekėjas bus keičiamas į geros žaliavos, bet brangesniu tiekėju iš kitur. Klausimas visada tvyrojo ore – iš kur“, – teigė A. Bartkus.

Skaičiuojama, kad arabiška nafta yra 30 proc. brangesnė nei rusiška, o pastaroji pinga toliau. Kitų šalių planais didinti gavybą ekonomistai nesužavėti. Esą, tai gali būti ir blefas.

„Tai, kad jie pažadėjo dabar pakelti gavybą liepos–rugpjūčio mėnesiais, tai yra labai mažas skaičiukas. Jie padidins gavybą tik 0,4 proc. nuo visos pasaulio naftos paklausos. Politiškai tai atrodo labai gražiai ir korektiškai, praktiškai tai niekaip nepadidins naftos pasiūlos“, – sakė A. Izgorodin.

Dar vienas variantas, mažinantis degalų kainas, – valstybės kompensacija.

Vokietijoje degalų kainos krito sumažinus akcizą trims mėnesiams. Tą patį padarė ir Lenkija. Lietuva – tyli.

„Jeigu visa Europa tai padarė, tai kuo mes esame kitokie? Lenkai padarė pirmi, tai ar jie durnesni už visus? Ne“, – retoriškai klausė V. Šukys.

Finansų viceministrė sakė, kad Lietuva degalų kainų nemažins.

„Jeigu geopolitinė situacija leis ir degalų kainos bendrai bus mažesnės, tai tada tas nusileidimas bus minkštas. Bet tada be akcizo didinimo ir mažinimo visur mažės kainos“, – tvirtino Rūta Bilkštytė.

Panašiai galvoja ir ekonomistai.

„Jeigu jau imtis tokių radikalesnių veiksmų, tą reikėjo daryti šių metų pradžioje ir įvedinėti mažesnius akcizus šių metų trečio ar ketvirto ketvirčio pabaigoje. Dabar jau praktiškai nebeapsimoka to daryti, nes iki naftos kainos kritimo liko palaukti pusę metų“, – teigė A. Izgorodin.