Šalti kambariai darganotą rudenį – problema, su kuria susiduria daugybė šalies gyventojų. Nors paprastai dėl visko kaltinami šilumininkai, dažnai tai būna ne jų ar senų, dar nuo sovietmečio nekeistų, radiatorių kaltė, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Pastatų energinių sistemų katedros doktorantė Laura Gagytė.

KTU Statybos ir architektūros (SAF) fakulteto doktorantė L. Gagytė pabrėžia, kad ne vien nuo radiatorių priklauso taupus šilumos naudojimas ir komfortiškas mikroklimatas namuose. Kiekvienas pastatas yra statybinių ir inžinerinių sistemų visuma. Jų kokybė ir tarpusavio darna lemia tai, kaip komfortiškai ir ekonomiškai gyvens žmonės.

− Senuose namuose vis dar galime rasti nemažai senų ketaus radiatorių. Ar jie atitinka šiuolaikinius pastato energetinius reikalavimus?

− Turėtume kalbėti apie tai, jog seni ir nemodernizuoti pastatai, kurių eksploatacijos laikas siekia 25 ir daugiau metų, neatitinka šiuo metu pastatams keliamų energinių reikalavimų. Kai kurie pastatai yra fiziškai pasenę ir neekonomiški energijos vartojimo požiūriu. Siekiant efektyviai vartoti energiją, pastatai yra modernizuojami kompleksiškai, taip yra gaunamas maksimalus efektas. Modernizavimas apima sienų, stogų šiltinimą, langų keitimą, šildymo ir kitų inžinerinių sistemų rekonstrukciją.

Atliekant šildymo sistemos modernizavimą taip pat reikėtų žiūrėti kompleksiškai. Vien radiatorių pakeitimas negarantuoja efektyvaus sistemos veikimo. Šildymo sistemos rekonstrukcija apima vamzdynų keitimą ir šiltinimą, šilumos punktų modernizavimą bei sistemos balansavimą.

− Kokių praktinių patarimų galėtumėte duoti žmonėms, turintiems ne itin gerai šildančius radiatorius? Ar verta juos keisti?

− Radiatoriai turėtų būti atviri, kad aplink juos laisvai cirkuliuotų oras ir šiluma nuo jų sklistų į patalpas. Reikėtų vengti įvairių dekoratyvinių grotelių ar lentynėlių prieš ir virš radiatorių. Nereikėtų radiatorių užstatyti spintelėmis, sofomis ir kitais baldais. Šilumai sunkiau pasklisti po kambarį, jei radiatoriai uždengti užuolaidomis, reikėtų stengtis, kad jos neuždengtų radiatorių arba naudoti žaliuzes.

Ar reikia radiatorių keisti nauju, priklauso nuo dabartinio radiatoriaus būklės. Jei jis susidėvėjęs, apsinešęs nuosėdomis ir jo galia sumažėjusi, tokį radiatorių verta pasikeisti. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, vien radiatorių pakeitimas negarantuoja, kad patalpos bus šildomos efektyviau.

Šiandien rinkoje vyrauja plieniniai, aliumininiai ir ketaus radiatoriai. Plieniniai ir aliumininiai radiatoriai šiuo metu yra populiariausi, tačiau nereikėtų pamiršti ir ketaus radiatorių. Šiuolaikinės gamybos ketaus radiatoriai yra aukštos kokybės, atsparūs korozijai, atrodo estetiškai. Jie dažnai naudojami kultūros paveldo pastatuose ar senamiestyje esančiuose būstuose, taip išsaugant autentišką interjerą.

Galima paminėti, kad šiuo metu radiatoriai yra įvairių konstrukcijų ir spalvų, tad jie atlieka ne tik patalpų šildymo funkciją, bet gali būti ir interjero detalė. Prieš renkantis šildymo prietaisus reikia atsižvelgti ir į pastato paskirtį bei šildymo sistemos tipą.

Tiek plieniniai ar aliumininiai, tiek ketaus radiatoriai turi privalumų, ir trūkumų. Plieniniai ir aliumininiai radiatoriai lengviau atiduoda šilumą, greičiau įšyla ar atvėsta, todėl yra tinkami pastatuose, kur šildymo sistema veikia nuolat, pavyzdžiui, daugiabučiuose namuose.

Ketaus radiatoriai labiau akumuliuoja šilumą, lėčiau įšyla ar atvėsta, todėl yra labiau tinkami naudoti pastatuose, kuriuose yra protarpinis šildymas, pavyzdžiui, kai šilumos šaltinis kieto kuro katilas be akumuliacinės talpos.

− Ar radiatorių gali pasikeisti pats gyventojas, ar tam reikalingas specialisto parengtas projektas?

– Daugiabučio namo buto savininkas, norintis pakeisti radiatorius, turi vadovautis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos ir šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbo rūšių aprašo 20 punktu, kur nurodyta, kad šildymo sistemos prietaisų pakeitimas priskiriamas statinio paprastajam remontui.

Atliekant statinio paprastąjį remontą būtina paruošti aprašą, t.y. projektą, todėl buto savininkas pirmiausiai turi kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką ir informuoti, ką ketina daryti bute. Po to susirasti šildymo sistemos projektus rengiantį specialistą ar įmonę ir užsakyti paprastojo remonto projektą.

Projekto kopija bus saugoma, kartu su kita šildymo sistemos dokumentacija ir jeigu šildymo sistemoje įvyktų avarija, būtų aišku kas ir kurioje sistemos vietoje yra pakeista. Projektas užtikrina, kad nebus pažeisti pastato šildymo sistemos projektiniai sprendiniai, sistema nebus išbalansuota, bus parinkti reikiamos galios šildymo prietaisai.

− Jei žmogus išsirinks ir pasikeis radiatorių pats, kokios galimos pasekmės? Ar galima radiatorius keisti jau prasidėjus šildymo sezonui?

− Jeigu bus sumontuoti netinkamos galios šildymo prietaisai, labai tikėtina, kad bus išbalansuota visa pastato šildymo sistema. Tokiu atveju gali būti, kad vienuose butuose bus per karšta, kituose − per šalta. Be to, savavališkas radiatorių pakeitimas pažeidžia kitų butų savininkų interesus.

Šildymo sezono metu radiatorių keisti negalima (išskyrus avarinius atvejus), nes tokiu atveju dalis butų turės būti atjungiami nuo šildymo sistemos.

− Jei kalbėtume apie šildymą privačiame name, ką patartumėte rinktis – grindinį šildymą ar radiatorius?

− Abu sistemų variantai yra geri. Šiuo metu individualių namų savininkai dažnai renkasi grindinio šildymo sistemas dėl jų keliamo komforto bei „švaresnio“ interjero. Grindinio šildymo sistemose cirkuliuoja žemesnės temperatūros vanduo, todėl galima panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius. Kita vertus, grindinio šildymo sistemos įšyla lėčiau nei radiatoriai, tad norintiems, kad patalpos įšiltų greičiau tinkamesnis variantas yra radiatoriai.

− Kokios dar šildymo alternatyvos daugiabutyje ar privačiame name?

− Daugiabučiuose pastatuose yra mažiau laisvės renkantis šildymo sistemos tipą, dažniausiai naudojamos prie miesto šilumos tinklų prijungtos sistemos. Šildymo sistemos senesniuose daugiabučiuose namuose yra bendros visam pastatui, todėl visus sprendimus reikia derinti su kitų butų savininkais. Naujos statybos daugiabučiuose kartais yra įrengiamos individualios šildymo sistemos su dujinio kuro katilais kiekvienam butui.

Individualiuose pastatuose būsto savininkai turi daugiau laisvės renkantis šildymo sistemos tipą ir pačius šildymo prietaisus. Šildymo prietaisų yra įvairių – radiatoriai, įvairių tipų konvektoriai, grindinis šildymas, orinis šildymas. Galima derinti skirtingus šildymo prietaisus tarpusavyje.

Tiek daugiabučiuose, tiek individualiuose pastatuose vandenį, kuris cirkuliuoja šildymo sistemose, galima sušildyti panaudojant atsinaujinančios energijos šaltinius: biokurą, saulės, vėjo ir geoterminę energiją.

Kiekvienu atveju reikėtų konsultuotis su inžinerinių sistemų projektuotojais, kad būtų surastas ekonomiškiausias sprendimas.