Nebe toks kategoriškas ir energetikos ministras Dainius Kreivys. Problemų sprendimus žadėjo rasti iki rudens.

„Jeigu matysime, kad priemonės artimiausiu metu techniškai neįsigyvendina, tada ir atkelsim“, – kalbėjo D. Kreivys.

Tačiau su politikų kalbomis sutinka ne visi ekspertai, esą trečiojo etapo atidėjimas apmalšins gyventojų susierzinimą, tačiau šiuo metu elektros kainos nesumažins. Ji į aukštumas pakilo dėl energetinio karo su Rusija, ne dėl pačios liberalizacijos.

„Atidėjimas yra labiau psichologinis įrodymas, kad politikai gal bando kažką daryti, keisti, tačiau mažesnės kainos nebus“, – kalbėjo energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.

„Dabar jau net nekalbame apie atpiginimą, kalbama tik apie tai, kad žmonės yra pasimetę ir nežino, kuo tikėti, ką galima pasirinkti“, – sakė kitas energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.

Latvija ir Estija elektros rinkos liberalizavimą jau įgyvendinusios. Ekspertas atkreipia dėmesį, kad Latvijos atveju elektros kaina po liberalizacijos taip pat kilo, bet ilgainiui stabilizavosi. Ar Lietuva, vykdydama liberalizavimą tokiu metu elgiasi neprotingai?

„Negalima liberalizacijos daryti tokiu metu, kada kainos šokinėja ir kada pašoka į tokias dideles aukštumas“, – tęsė V. Jankauskas.

„Mes turime matyti ateitį, matyti, kad ant tos ašies statysis visa energetika ir mes negalime jos griauti“, – sakė D. Kreivys.

„Dabartinė situacija yra blogo liberalizavimo proceso valdymo pasekmė“, – teigė Seimo narys Algirdas Butkevičius.

Anot eksperto, Lietuva neturi, kur skubėti. ES direktyvas numato rinkos liberalizavimą įvykdyti iki 2024 metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prancūzija, Ispanija, Italija – didžiulės šalys, kurios turi didelę dalį vartotojų, kurie elektrą gauna fiksuotais tarifais. Nė viena šalis, tikriausiai, nedaro tos reformos tokiais neramiais laikais“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Kiti sako, jog sunkus tik pereinamasis laikotarpis.

„Per išgyvename panašų dalyką, kaip kažkada, kai buvo vienas „Telekomo“ tiekėjas. Tada atsirado rinka, buvo skirtingi mobilaus ryšio tiekėjai ir žmonėms reikėjo pasirinkti“, – sakė M. Nagevičius.

Anot ekspertų, liberalizacijai meškos paslaugą padariusi „Perlas Energija“ sugadino šio proceso reputaciją gyventojų akyse visam laikui. Kol situacija bus aiškesnė, A. Butkevičius siūlo, kad skirtumą tarp rinkos kainos ir to, ką sutartyse buvo pasirašę gyventojai, turėtų kompensuoti valstybė.

„Trijų mėnesių laikotarpyje Vyriausybė turėtų įsipareigoti numatyti kompensavimo tvarką ir tada, manau, būtų galima išvengti chaoso visuomenėje“, – sakė A. Butkevičius.

V. Jankauskas sutinka, kad atidėjus trečiąjį etapą elektros kainos nesumažės, tačiau žmonėms reikia leisti atsikvėpti. Dalis iki šiol nesupranta, kodėl yra verčiami keisti elektros tiekėją.

„Palikime dar tuos smulkiuosius vartotojus, kurie yra jautrūs, pažeidžiami, neturtingi žmonės. Leiskime jiems bent pusę metų ar metus pabūti tam tikrose garantijose“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Esą Lietuva galėtų liberalizavimą atidėti ir ilgesniam laikui, o atsižvelgus į dabartines aplinkybes, jokių nuobaudų už reglamento nevykdymą ES Lietuvai taikyti neturėtų. Gitanas Nausėda tikina, kad susidariusią padėtį norėtų aptarti su premjere. Tai padarys iš karto po jos atostogų.