Atliekų deginimas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsirūpinti elektra ir šiluma. Taip pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas, apsilankęs didžiajame Kopenhagos rajone pastatytoje šiukšlių deginimo gamykloje.

Yra iš ko pasimokyti
Vestforbrændingo rajone pastatyta atliekų deginimo gamykla pradėjo veikti 1970 metais. Praėjusiais metais ji sudegino 563 tūkst. tonų atliekų. Čia pagamintos šilumos ir elektros užtenka maždaug 80 tūkst. namų.

„Šiukšlių deginimas yra vienas pigiausių ir efektyviausių būdų apsirūpinti elektra ir šiluma. Danija tai suprato po Pirmojo pasaulinio karo, tuo tarpu Lietuva tik dabar privalo žengti pirmuosius žingsnius“, – sakė energetikos ministras.

Per metus 5,4 mln. Danijos gyventojų sukaupia apie 14 mln. tonų šiukšlių. 65 proc. šių šiukšlių yra surūšiuojama (popierius, plastikas, stiklas) ir perdirbama, 25 proc. šiukšlių sudeginama ir tik 10 proc. atliekų, netinkančių nei perdirbti nei deginti, patenka į sąvartynus.

Vestforbrændingo šiukšlių deginimo gamykla veikia ištisą parą, ištisus metus. Per savaitę čia šiukšles atveža apie 2 tūkst. šiukšlių surinkimo mašinų. Šiukšlės pilamos į didžiulį bunkerį, o po to specialiais griebtuvais keliamos ir beriamos į krosnį, kurioje degimo temperatūra siekia daugiau kaip 1000 laipsnių Celsijaus.

Smarvės nepajuto
Tokios gamyklos Danijoje jau seniai tapo ir visuomenės švietimo centrais – čia kasdien rengiamos ekskursijos moksleiviams, studentams, užsienio svečiams.

„Labai svarbu pačiam pamatyti, kaip veikia tokios gamyklos. Girdėjau daug argumentų, kad jos skleidžia smarvę ir išmetamosiomis dujomis nuodija aplinkinius gyventojus. Taip, nemalonus šiukšlių kvapas yra, bet tik uždaroje patalpoje, kurioje išpilamos šiukšlės. Čia nėra ką lyginti, tarkim, su Kariotiškių sąvartyno skleidžiama smarve. Šalia gamyklos joks kvapas nejuntamas, o valymo technologijos užtikrina, kad deginant šiukšles išskiriamas mažesnis anglies dvideginio kiekis nei deginant dujas ar naftos produktus. Be to, moderni valymo įranga sudaro kone trečdalį įmonės investicijų“, – teigė energetikos ministras A.Sekmokas.

Energetikos ministerija rengia atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, skatinimo ir rėmimo programą, kuri bus tvirtinama Vyriausybės nutarimu ir pradėta įgyvendinti nedelsiant.

Ši programa kelia ambicingus tikslus. Vienas jų – 5-7 didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastatyti rūšiuotų šiukšlių deginimo gamyklas, taip pat svarstoma galimybė energiją gaminti iš nuotekų. Tokioms gamykloms statyti bus skelbiami viešieji konkursai.

Projektai nejuda taip greitai
Lietuvoje jau kelerius metus diskutuojama apie būtinybę šiukšles ne kaupti sąvartynuose, o jas rūšiuoti, perdirbti, o neperdirbamas atliekas deginti.

Atliekų deginimas visame pasaulyje yra laikomas pažangia komunalinių atliekų utilizavimo technologija, kuri išsiskiria mažiausiu poveikiu aplinkai. Tai jau tapo tradicija daugelyje Vakarų Europos šalių, tačiau ši patirtis labai sunkiai skinasi kelią iki Lietuvos. Šiukšlių deginimo gamyklos jau galėjo stovėti trijuose didžiuosiuose šalies miestuose, bet projektai nejuda taip sparčiai, kaip tikėtasi.

Kol kas įsibėgėjo Vilniuje ir Klaipėdoje planuojamų statyti gamyklų projektai, o Kaune dar tik diskutuojama apie tam tinkamą vietą.

Klaipėda pirmauja
Pirmoji atliekų deginimo gamykla turėtų atsirasti uostamiestyje, nes ten nebuvo sulaukta vietos gyventojų pasipriešinimo. Klaipėdoje termofikacinę elektrinę, kurioje pagrindinis kuras bus buitinės atliekos, statys įmonė „Fortum Klaipėda". Jos pagrindinė valdytoja – bendrovė „Fortum Heat Lietuva". Likusios 10 proc. akcijų priklauso šilumą uostamiestyje tiekiančiai įmonei „Klaipėdos energija".

Bendrovės „Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta tvirtino, kad darbai juda į priekį. Jau patvirtinta poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Teigiamo įvertinimo laukta pusantrų metų. Su Laisvąją ekonominę zoną valdančia bendrove sudaryta ir sklypo, kur stovės termofikacinė elektrinė, nuomos sutartis.

Šiuo metu paskelbti tarptautiniai konkursai pirkti pagrindinę įrangą – deginimo katilą, dūmų valymo sistemą, generatorių. Ieškoma ir konsultacinės įmonės, kuri atliktų projektavimo darbus ir kontroliuotų, kaip įgyvendinamas projektas. Vokus su konkurso dalyvių pasiūlymais numatoma atplėšti rugsėjo 25 d.

Gyventojai nepritaria
Kada galėtų būti pradėtos statybos sostinėje, kol kas neprognozuojama – projekto vykdytojams iki šiol nepavyko įtikinti vilniečių, kad šalia Gariūnų planuojamas objektas netaps dar vienu taršos šaltiniu.

Antrinė koncerno „Rubicon group" bendrovė Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla vilniečiams pristatė patikslintą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, tačiau gyventojų pritarimo nesulaukė. Antrą kartą buvo patvirtinta, kad iš kelių tyrinėtų vietų Vilniaus mieste tinkamiausias sklypas gamyklos statybai – šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės Gariūnuose.

Gyventojai verslininkams iki šiol bene labiausiai priekaištavo, kad kitos vietos gamyklai esą nebuvo svarstytos itin rimtai. Tačiau projekto vykdytojai tokius priekaištus atmeta. Jie žada, kad jeigu  prie 3-osios elektrinės būtų pastatyta atliekų deginimo gamykla, aplinkos tarša tikrai būtų mažesnė, nei yra šiuo metu.