Lietuviai – veržlūs ir karingi, latviai – irgi. Todėl nuolat ir  pliekiamės: dėl pieno, kiaulienos, miltų. Istorikai aiškina, kad tokie karai patenkina mažųjų ambicijas – su didesniais už save juk nepakariausi.

"Braliukai" vėl pykstasi

Šios savaitės pradžioje tarp Lietuvos ir Latvijos įsiplieskė dar vienas konfliktas. Galima sakyti, kad užvirė tikras oro mūšis – dėl skrydžių kainų susiriejo nacionalinės abiejų šalių oro bendrovės.

Lietuvos bendrovei "flyLAL" Vilniaus apygardos teisme pavyko pasiekti, kad būtų areštuota bendrovės "airBaltic" atstovybės Lietuvoje ir Rygos oro uosto turto už beveik 200 mln. litų.

"flyLAL" kreipėsi į teismą dėl to, kad Latvijos bendrovė su oro uostu yra sudariusi lengvatinių mokesčių sutartį, todėl taiko mažesnes kainas ir taip žlugdo konkurentus. Teismas, kol bus išspręsta byla, nutarė pritaikyti laikinas apsaugos priemones ir areštuoti 199,83 mln. litų vertės "airBaltic" ir Rygos oro uosto turto.

Tačiau netrukus įsikišo Latvijos vyriausybė, kuriai priklauso tiek oro uostas, tiek kontrolinis "airBaltic" akcijų paketas.

Lietuvos ambasadoriui Latvijoje Antanui Vinkui trečiadienį įteikta nota, kurioje oficialioji Ryga prašo paaiškinti Vilniaus teismo nutarimą. Notoje nurodoma, kad tokie veiksmai neskatina šalių ekonominio bendradarbiavimo, o Lietuva pasirodo kaip šalis, negerbianti užsienio investuotojų.

Užvirė ir žodžių karas

Savo ruožtu Latvijos susisiekimo ministras Ainaras Šleseras antradienį paskelbė, kad "airBaltic" stabdys dalį skrydžių iš Lietuvos oro uostų. Ministras pareiškė, kad paprašiusi areštuoti turtą "flyLAL" sprendžia savo problemas, nes yra ties bankroto riba.

"flyLAL Group" valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis atsikirto, kad pats "airBaltic" yra patekęs į sunkią finansinę padėtį ir savo bėdas nukreipia į konkurentus.

Tiesa, "airBaltic" vadovybė vėliau paneigė susisiekimo ministro paskelbtą informaciją, kad "airBaltic" skrydžiai iš Vilniaus gali būti nutraukti.

"Rygos oro uosto bendrovei "airBaltic" teikiamas lengvatas yra neigiamai įvertinusi ir Latvijos konkurencijos taryba. Atrodo, šiandien įtakingiausiu piliečiu pripažintam Latvijos susisiekimo ministrui A.Šleserui ir "airBaltic" prezidentui Bertoldui Flickui nepatinka, kai kažkas prieštarauja jų tikslams ir norams.

Tačiau "flyLAL" nesiruošia užleisti pozicijų Vilniuje ir priversti Lietuvos gyventojus skraidyti per Rygą. Jau šį pavasarį bus pasiūlytos naujos skrydžių kryptys, "flyLAL" toliau plės lėktuvų parką. Vilnius, o ne Ryga taps tranzitine ašimi Baltijos regione", – kalbėjo karingai nusiteikęs "flyLAL Group" valdybos pirmininkas.

Rygos oro uostas teismo nutartį ketina apskųsti. Teisinį atsaką rengia ir bendrovė "airBaltic".

Savo ruožtu Lietuvos vyriausybė į kivirčą kištis neketina.

"Nemanau, kad tai pakenks Lietuvos ir Latvijos diplomatiniams santykiams. Su Latvija turime įvairių ginčų, o teismai yra nepriklausomi ir priima savo sprendimus", – sakė premjeras Gediminas Kirkilas.

Pešasi, bet broliškai

Šis konfliktas toli gražu ne vienintelis.

Prieš tai tarp Latvijos ir Lietuvos yra buvę daug įvairiausių karų – pieno, kiaulių, alkoholio, miltų, kiaušinių, sūrelių, muitų ir kitų.

Kaimynai pykstasi nuolat, periodiškai vieni iš kitų šaiposi ir dėl ko nors būtinai priekaištauja. Kalbant apie prekybą, infliaciją, jūrų ar oro uostų plėtrą, kitus ekonominius rodiklius, Lietuva visada lyginama su Latvija ir Estija, o Vilnius su Ryga. Net žiūrėdami "Euroviziją" tikimės aplenkti bent latvius.

Politologai ir tarptautinių santykių ekspertai tikina, kad tai visiškai normalu. Iškilus realiai grėsmei viena šalis veikiausiai net nedvejodama užstotų kitą.

"Daugiausia kivirčų ir nesutarimų visada būna su tais žmonėmis, su kuriais praleidžiame daugiausia laiko. Dėl to lietuviai ir pešasi su latviais. Ar turite brolį? Ir ką, jaunystėje su juo nesipešėte? Pešėtės. Štai jums ir atsakymas", – padėtį tarp šalių trumpu palyginimu apibūdino istorikas ir politologas Česlovas Laurinavičius.

Tačiau jis pridūrė įžvelgiantis ir rimtesnių dalykų: "Kai tik kyla koks nors konfliktas, tuoj įsikiša Latvijos vyriausybė. Anksčiau buvo atvirkščiai, provincialumo ar jaunesnio brolio kompleksą juto Lietuva ir veiksmų imdavosi mūsų valdžia", – kalbėjo Č.Laurinavičius.

Valstybei veltis nereikėtų

Politologas Tomas Janeliūnas įsitikinęs, kad jau apie dešimtmetį trunkantys nesutarimai tarp Lietuvos ir Latvijos tėra smulkūs prekybiniai ginčai, į kuriuos valstybė apskritai neturėtų veltis.

"Tarp kaimynų visada būna smulkių nesutarimų. Latvijoje dirba daugybė mūsų verslininkų, kaip ir pas mus latvių. Nieko keisto, kad jie kartais susipyksta su vietiniais.
Blogiausia, kad tie nesutarimai dažnai iškeliami į aukštesnį, politinį lygmenį. Kai tik būna koks nemalonus nutikimas, kad ir menkiausias, abiejų šalių žiniasklaida jį tuoj pat išgarsina ir puola ginti saviškių. Vėliau prisideda valdžia, diplomatai, ir įsiplieskia porimtis konfliktas", – teigė politologas.

Amžinas ginčas dėl naftos

Kad valstybei veltis nereikėtų, pritaria ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas Zenonas Butkus. Tačiau, anot jo, istorija byloja visai ką kita.

"Lietuviai negali peržengti psichologinio barjero ir pripažinti, kad latviai ar estai gali turėti ką nors geriau. Mes nuolaidžiaujame didžiosioms valstybėms, o savo frustraciją išliejame ant kaimynų.

Dabar latviai skelbia radę Mindaugo kapą, bet lietuviai net nesiteikia ten nuvykti, daugelis net neprileidžia minties, kad Lietuvos karalius gali būti palaidotas Latvijoje. Tai būtų nusižeminimas", – apie Lietuvos ir Latvijos politinius ir ekonominius santykius kiek susierzinęs kalbėjo istorikas.

Anot Z.Butkaus, dėl to iki šiol neratifikuota ir jūros sienos su Latvija sutartis. Keli lašai naftos Lietuvos turtinga nepadarys, valdžia esą iš principo nenori atiduoti latviams tų telkinių.

"1921-aisiais nustatant sausumos sieną nuo Palangos iki Daugpilio susiklostė panaši padėtis. Net tarptautinis teismas buvo įsikišęs. Tačiau latviai Palangą grąžino", – priminė profesorius.

Anot jo, ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje veikia jėgos, norinčios sugriauti Baltijos šalių vienybę, izoliuoti Lietuvą nuo Latvijos. Tai, pasak profesoriaus, jau gerai matyti, mat Lietuva pastaruoju metu ir ekonominiu, ir politiniu aspektais atsigręžė į pietinę kaimynę Lenkiją.

Beje, su lenkais lietuviai taip pat niekada nesutarė. Šie lietuvius laikė ir esą vis dar laiko kaimiečiais.

Nepatogu prieš kolegas

Valstybėms ar verslui pradėjus aiškintis santykius, kenčia kiti verslininkai. Didžiuma jų abiejose šalyse stengiasi likti nuošalyje ir į konfliktus nesivelti.

Tačiau tenka pripažinti, kad kilus ginčui kaipmat pasijunta įtampa.

"Per didžiuosius konfliktus, pavyzdžiui, per vadinamąjį kiaulių karą ar kai latviai uždarė sienas mūsų vežėjams, šiokia tokia įtampa buvo, bet sutarčių niekas nenutraukė ir kainų nekėlė – visi mes suaugę ir protingi žmonės. Tiesa, teko atlaikyti partnerių žvilgsnius. Daug lemia žiniasklaidos nuomonė, lietuvių žurnalistai linkę ginti savus. Kita vertus, Latvijoje apie mus irgi nekaip rašoma", – pasakojo Latvijos vaistinių tinklo "Meness aptieka" valdybos pirmininkas lietuvis Jonas Jazgutis.

Anot jo, lietuvių ir latvių mentalitetas labai skiriasi. "Jie ilgą laiką neturėjo valstybės, tad į latviškumą žiūri labai rimtai ir patriotiškai. Konkurentai ten vertinami kaip atėję kažko atimti. Rygoje sklando net toks pusiau rimtas anekdotas, esą "Maximose" apsiperka rusai, o latviai eina į "Rimi", – pasakojo J.Jazgutis.

Puikus kaimynystės pavyzdys

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) jokių konfliktų nemato. Priešingai, Lietuva ir Latvija, anot jos, – geros kaimynystės pavyzdys. Abi šalys – ES ir NATO narės, aktyviai bendradarbiaujame politikos, ekonomikos, kultūros ir kitose srityse.

"Intensyvų ekonominį bendradarbiavimą ir verslo ryšius rodo Lietuvos investicijos gretimoje šalyje (net 45 proc. Lietuvos užsienio investicijų yra Latvijoje). Politiniame lygmenyje – tiek dvišaliuose santykiuose, tiek daugiašaliuose – bendradarbiaujame itin glaudžiai, valstybių užsienio politikos tikslai iš esmės sutampa. Kartu sprendžiame regiono energetinio saugumo, demokratijos sklaidos Rytų kaimynystėje ir kitus strateginius klausimus", – tikino URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė.

Ekonominė partnerystė

Latvija yra ketvirta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė. Eksportas į Latviją šiemet sausio–liepos mėnesiais sudarė daugiau kaip 3,65 mlrd. litų. Palyginti su atitinkamu 2007 m. laikotarpiu, jis padidėjo 11,2 proc.

Importas iš Latvijos siekia 2,25 mlrd. litų. Palyginti su 2007 m., padidėjo 5,2 proc.
Pagrindinių eksportuojamų prekių dešimtuke 2006–2007 m. pirmąsias pozicijas užėmė mineraliniai, maisto produktai, gėrimai, tabakas ir mechaniniai įrenginiai. Importuojamų iš Latvijos prekių sąraše – maisto produktai, gėrimai, tabakas, chemijos pramonės produkcija ir popierius bei kartonas.

Lietuvos įmonių investicijos Latvijoje pernai metų pabaigoje sudarė per 1,03 mlrd. litų. Latvijos investicijos Lietuvoje – 1,6 mlrd. litų.

Karų su latviais istorija

– Vienas pirmųjų šio dešimtmečio konfliktų kilo 2001 m., kai lietuviškas mažmeninės prekybos tinklas "VP Market" (dabar "Maxima LT") pradėjo ekspansiją į Latviją ir pirmą didelę savo parduotuvę "Hyper Maxima" su fanfaromis atidarė per Latvijos valstybinę gedulo dieną. Latvijos valdžia kreipėsi į Lietuvos diplomatus smerkdama prekybininkų poelgį. Ši istorija ilgai skambėjo ir kaimynų žiniasklaidoje. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje aštriausia konkurencija visuomet buvo tarp abiejose šalyse veikiančių lietuviškų ir latviškų prekybos centrų "Maxima" ir "Rimi".

– 2002 m. vasarą latvių spauda piktinosi, kad Lietuva neįsileidžia  bendrovės "Rigas pienas kombinats", o vietos verslininkai esą trukdo latviams vykdyti prekybą.

– 2002 m. pabaigoje Lietuvoje kilo kitas skandalas. Latviams į mūsų šalį atvežus varškės sūrelių "Karums", kai kuriuose jų Lietuvos maisto ir veterinarijos tarnyba aptiko salmoneliozės bakterijų. Po šį kartą mūsų žiniasklaidoje pasirodžiusių neigiamų pranešimų "Karums" sūrelių paklausa smarkiai smuko ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. O atsiliepdama į tai latvių spauda dar ilgai rėkė, esą sūrelių skandalas – konkurentų Lietuvoje provokacija.

– 2003 m. pradžioje kilo vadinamasis pieno karas. Santykiai tarp Lietuvos ir Latvijos dar labiau subjuro kaimynams pareiškus, kad lietuviški pieno produktai ten pardavinėjami dempingo kainomis (mažesnėmis nei gimtojoje šalyje). Latvijos valstybinė vidaus rinkos apsaugos tarnyba aiškino, kad dėl to nuostolių patyrė vietos pieno pramonės įmonės.

– 2003 m. tarp šalių pasijuto ir diplomatinė trintis, kai nė vienas Latvijos pareigūnas (nei prezidentas, nei premjeras, nei Seimo pirmininkas) nedalyvavo Lietuvos valstybės jubiliejaus renginiuose. Pareigūnai buvo žadėję atvykti ir neįspėję pažadą sulaužė.

–2003 m. kilo ir vadinamasis kiaulių karas. Liepos 3 d. Latvija įvedė kiaulienos importo apribojimus. Taip kaimynė bandė apsisaugoti nuo vis didėjančio įvežamos kiaulienos kiekio ir skatinti vietos produkcijos paklausą. Lietuvai buvo nustatyta importo kvota metams – 254,4 t kiaulienos ir 8,6 t subproduktų. Latviai sumažino Lietuvos eksporto galimybes į šalį net 7 kartus.

– Lietuva atsakė, esą jei Latvija per tris mėnesius neįvykdys derybų įsipareigojimų dėl kiaulienos importo apribojimų liberalizavimo, Lietuva gali imtis atsakomųjų veiksmų. Sudarytas net apie dvidešimties įvairių latviškų maisto produktų (aliejus, kai kurie konditerijos ir žemės ūkio produktai) sąrašas, kuriems būtų taikomi papildomi muitai. Tačiau latviai liberalizavo draudimą. Tai buvo vienas rimčiausių konfliktų tarp šalių, į kurį įsivėlė ir vyriausybės. Jis Lietuvai galėjo kainuoti apie 10 mln. litų nuostolių per metus.

– 2003 m. Latvija ilgai atidėliojo išduoti licencijas lietuviškiems miltams. Iš tikrųjų tai buvo diplomatiškai apibūdintas importo draudimas. Latvijos žemės ūkio ministras M.Rozė aiškino, neva tokia padėtis susiklostė dėl įtarimo, kad nemažą dalį grūdų lietuviai importuoja iš Rusijos. Tad esą reikia, kad Lietuvos bendrovės pagrįstų savo žaliavų kilmę. Žibalo į ugnį įpylė ir veterinarinės kontrolės dviejuose pasienio postuose panaikinimas. Tai dar labiau apsunkino bet kokio maisto eksporto galimybes.

– 2006 m., prieš pat Rygoje vykusį NATO viršūnių susitikimą, Latvija uždarė sienas lietuvių vežėjams. Susidariusios milžiniškos krovininio transporto eilės sukėlė krizinę padėtį Lietuvos keliuose. 3–4 paras trukęs laukimas galiausia virto pavienėmis impulsyviomis protesto akcijomis. Vežėjai patyrė didžiulių nuostolių.

– Lietuvos žiniasklaida sutrukdė latviams pirkti "Stumbrą". 2003 m. prasidėjus įmonės privatizavimui žaibiškai pasklido gandai, kad ją įsigyti pretenduojanti Latvijos bendrovė "Latvijas Balzams" nepatikima. Neva yra duomenų, kad latvių verslininkai naudojasi nešvariais rusų pinigais. Savo ruožtu latviai piktinosi, kad oficialūs šaltiniai nesuteikė jiems informacijos apie realias galimybes privatizuoti "Stumbrą". Taigi įmonės savininku tapo koncernui "MG Baltic" priklausanti bendrovė "Mineraliniai vandenys", nors už 91,95 proc. "Stumbro" akcijų 5 mln. litų daugiau nei pastaroji – 158 mln. litų – siūlė "Latvijas Balzams" savininkė Rusijos bendrovė S.P.I.

– Latvijos parlamentas ligi šiol neratifikavo jūros sienos sutarties su Lietuva. Jau beveik dešimtmetį ginčas vyksta dėl kelių lašų naftos, kurios telkiniai yra būtent Lietuvos ir Latvijos pasienyje.