Ar visoms šilumą gaminančioms įmonėms galioja Lietuvos Respublikos įstatymai? Klaipėdoje didžiąją dalį šilumos tiekiančios "Fortum Heat Lietuvos" pelnas ne tik neribojamas, bet ir saugomas kaip valstybinė paslaptis.

Mįslinga išimtis

Lietuvoje veikiantiems nepriklausomiems šilumos gamintojams, pasirodo, galioja skirtingos taisyklės. Nors įstatymai turėtų būti traktuojami vienodai, vieniems taikoma reguliuojama šilumos gamybos kainodara, kitiems – ne. Reguliuojama kainodara reiškia tai, kad šilumos gamintojo pelno maržą pagal patvirtintas taisykles nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Nereguliuojama kainodara reiškia, jog įmonė šilumą gali pardavinėti kokia nori kaina ir gauti kokį nori pelną, svarbu, kad šiluma būtų parduodama minimaliai pigiau, nei pasigamintų pati šilumos tiekimo įmonė.

Nuo 2013 m. liepos įsigaliojusios Šilumos ūkio įstatymo pataisos numato tris atvejus, kai NŠG pelnas turi būti reguliuojamas: kai įmonė gamyklai statyti ar modernizuoti yra gavusi ES paramą; kai elektros gamybai gaunamos valstybės dotacijos viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms (VIAP); kai pagamintas šilumos kiekis viršija trečdalį visos toje šilumos tiekimo sistemoje pagamintos šilumos kiekio per metus.

Įdomu tai, kad pastarąjį kriterijų kuo puikiausiai atitinka Klaipėdoje veikianti "Fortum Heat Lietuvos" kogeneracinė elektrinė. Tačiau VKEKK sprendimu  "Fortum Heat Lietuvos" antrinė bendrovė "Fortum Klaipėda", valdanti Klaipėdos atliekų deginimo gamyklą, yra gavusi patvirtinimą, kad iki 2016 m. balandžio kainodara nebus reguliuojama.

Aprūpina pusę Klaipėdos

Tai, kad įmonės metinė šilumos gamybos apimtis viršija trečdalį visos Klaipėdoje pagamintos šilumos, patvirtino ir pačios "Klaipėdos energijos" technikos direktorius Vilius Buinevičius. Anot jo, vasaros mėnesiais "Fortum" pagaminamos ir miestui parduodamos energijos kiekis pasiekia ir 100 proc. visos suvartojamos šilumos, o šiomis dienomis, kai lauke itin šalta, "Fortum" dalis sudaro apie 25 proc. Tad metinis šilumos kiekis esą gerokai perlipa trečdalį.

"Šiuo metu miesto šilumos poreikis yra 251 mW, iš jų "Fortum" pagamina 65,8 mW, tai sudaro apie 25–26 proc. Jie tą energijos gamybos galią palaiko nuolat – pagal nustatytą tvarką mes privalome supirkti visą nepriklausomų gamintojų šilumos energiją. O Klaipėdoje jie yra šeši ir visi nereguliuojami. Mes turime siūlymą, kad juos reikėtų vertinti visus sudėjus, nes visi dirba viename integruotame tinkle. Tuomet jie būtų reguliuojami. O dabar kainų komisija juos vertina atskirai. Tiesa, "Fortum" pagal pagaminamos energijos kiekį ir taip turėtų pakliūti į tą reguliuojamų gamintojų kategoriją, bet čia jiems – tik pati darbo pradžia, nelabai yra, kaip juos reguliuoti. Kodėl? Taip yra pagal įstatymą – Kainų komisija nustato taisykles kiekvienam gamintojui atskirai, parengia individualią metodiką, mes negalime priimti nieko", – paaiškino jis.

Pritrūko Marytės plauko?

Tačiau pati VKEKK tvirtino, kad reguliuoti "Fortum Klaipėdos" nėra pagrindo, nes jos 2013 m. pagamintos šilumos kiekis trečdalio nesiekia, o sudaro tik... 32,6 proc., t. y. iki įstatymu numatytos ribos trūksta 0,4 proc. VKEKK neatsakė į tai, ar artimiausiu metu įvertinus naujausius duomenis planuojama imti reguliuoti bendrovės pelną.
Reguliuojamiems šilumos tiekėjams nustatyta pelno marža, anot VKEKK, siekia apie 7 proc. Tačiau koks yra "Fortum Klaipėdos" pelnas, komisija esą nežino, nes nereguliuojami gamintojai "neprivalo teikti informacijos komisijai apie veiklos rezultatus".

Tylūs susitarimai

Dar prieš kelis mėnesius pats "Fortum Heat Lietuvos" vadovas Vitalijus Žuta yra pripažinęs, kad VKEKK ir yra davusi sutikimą trejus metus nereguliuoti Klaipėdos bendrovės pelno, nors tai daryti leidžiančių įstatymų kriterijų įmonė gali ir nebeatitikti.

Buvęs VKEKK vadovas prof. Vidmantas Jankauskas pripažino, kad komisija galėjo atskirai tartis su "Fortum" vadovais dėl išskirtinių sąlygų pirmaisiais veiklos metais, tačiau kiek tokie susitarimai leidžiami įstatymų, atsakyti negalėjo.

"Detalių nežinau, bet čia turėjo būti atskiras susitarimas, nes jie norėjo, kad atsipirktų investicijos, matyt, turėjo kokią nors sutartį. Bet žinau dar daugiau, kad jie netgi skundėsi, jog vasarą atsirado kažkoks nepriklausomas gamintojas, kuris sugebėjo už juos pigiau gaminti šilumą ir bandė iš jų atimti rinką", – sakė profesorius ir pripažino, kad tokie skundai esant laisvai nepriklausomų gamintojų rinkai mažų mažiausiai keisti.

Pelną slėpti leista

V.Jankauskas sakė matantis dvi problemas, kurių neišsprendė nė liepą sugriežtinti reikalavimai nepriklausomiems gamintojams: šie gali nustatyti centu mažesnę šilumos kainą, o savivaldybių šilumos ūkiai privalės tokią šilumą supirkti, net jei vartotojui iš to naudos nebus. Antra bėda tai, kad nereguliuojami nepriklausomi gamintojai, prisidengdami komercinės paslapties šydu, gali slėpti savo pelną, nors jis gaunamas tiesiogiai iš šilumos vartotojų.

"Nepriklausomi nereguliuojami gamintojai, esu įsitikinęs, ypač tie, kurie atėjo pirmieji, galėjo džiaugtis fantastišku pelnu, jiems projektai atsipirko per kelerius metus. Tai buvo iš principo klaidingas dalykas, kai buvo nuspręsta, kad šilumos ūkyje nėra konkurencijos. Kitose šalyse, kur taikomas panašus principas, kur konkuruoja nepriklausomi šilumos gamintojai, konkuruoti leidžiama prieš tai: kuris pasiūlo gaminti pigiau, tam ir leidžiama statyti gamyklą, tas ir prisijungia prie tinklų. O pas mus padarytas kioskelio principas: pasistatysi, bankrutuosi – tai tavo reikalas. Dabar ateina kai kurie pas pramonininkus skųstis, kad jiems sudaromos kliūtys, nenumatytos sąlygos, kad jie daug tikėjosi, o dabar pralaimi. Taip, tai yra laisva rinka, bet energetikoje ta laisva rinka yra per brangi – per didelės investicijos, per didelė rizika", – sakė energetikos ekspertas ir pripažino, kad po didelių investicijų bandoma bet kuria kaina atsigriebti iš vartotojų, o ne stengtis, kad šilumos kaina būtų pati mažiausia.

"Fortum Heat Lietuvos" atstovas spaudai Andrius Kasparavičius nesutiko atskleisti savo atstovaujamos įmonės pastarųjų metų pelno maržos, taip pat iki trečiadienio vakaro neatsakė į kitus pateiktus klausimus.
Ieško politinio užtarimo?

Seimas antradienį po pateikimo pritarė atliekų deginimo gamyklų veiklą griežtinantiems teisės aktams. Kelių frakcijų atstovų pateiktos pataisos numato, kad gamyklos, kuriose būtų deginamos komunalinės atliekos, privalo būti Vyriausybės pripažintos valstybinės reikšmės. Seimo prašoma pataisas priimti skubos tvarka jau šiandien, t. y. sausio 23 d. Tai iš dalies nukreipta prieš sunkiai suvokiamus "Fortum" planus statyti antrą šiukšlių deginimo gamyklą Vilniuje ir Kaune kilusį pasipriešinimą dėl tokios gamyklos statybų.
Gal todėl, neoficialiomis žiniomis, į Lietuvą penktadienį atvyksta "Fortum" vadovybė. Koks vizito tikslas, ar planuojami susitikimai su Lietuvos politikais, "Fortum" neatskleidžia.

Tačiau tiek politikai, tiek energetikai jau ne pirmus metus pastebi prezidentūros prielankumą šiai įmonei. Gal todėl VKKEK taip pedantiškai skaičiuoja "Fortum" pagaminamos šilumos dalį ir nebando apriboti įmonės pelno, kurį suneša Klaipėdos gyventojai?