G. Nausėda nepritaria, kad šalys bendrai skolintųsi išleisdamos koronaobligacijas

Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria idėjai, kad koronaviruso krizės metu euro zonos šalys bendrai skolintųsi išleisdamos vadinamąsias koronaobligacijas.

„Aš visgi labiau esu linkęs žiūrėti į šitą instrumentą skeptiškai ir ieškoti kitų galimybių kaip būtų galima padėti bėdos ištiktoms šalims“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G. Nausėda, atsakydamas į BNS klausimą.

Bendro skolinimosi priemonių siekia Pietų Europos šalys – Italija, Ispanija ir Prancūzija, jos teigia, kad toks solidarus žingsnis padėtų greičiau atgaivinti pramonę.

Tačiau Šiaurės valstybės, tokios kaip Nyderlandai ir Vokietija, nenori skolų suvienodinimo, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už, jų nuomone, per didelį išlaidavimą pietuose.

Lietuvai Europos vadovų derybose atstovaujantis G. Nausėda iki šiol griežtos pozicijos nebuvo išsakęs, o šalies vadovo patarėjo ekonomikai ir finansų ministro vieši komentarai skyrėsi.

G. Nausėda pirmadienį sakė, kad šiuo metu reikėtų dėmesį sutelkti į kitus instrumentus – bendrą finansinės pagalbos fondą, vadinamąjį Europos stabilumo mechanizmą, plėsti galimybes skolintis pačioms šalims, lanksčiau taikyti valstybės pagalbos verslui formas.

Argumentuodamas nepritarimą koronaobligacijoms, G. Nausėda užsiminė apie praeities klaidas, bet jų nedetalizavo.

„Jeigu mes atidarome šitą šliuzą visiškai be jokių išankstinių sąlygų ir prielaidų, tai, žinote, tokių šliuzų atidarymas praeityje baigdavosi gana liūdnai ir mes turėtume pasimokyti iš tų praeities klaidų ir daryti viską protingai ir racionaliai“, – sakė Lietuvos prezidentas.

Viliaus Šapokos teigimu, svarstoma, kad euroobligacijų emisija gali siekti nuo 500 mln. iki 2 mlrd. eurų.

„Be abejo, skolinimosi planai priklausys tiek nuo situacijos rinkose, tiek nuo padėties Lietuvoje, kaip mums seksis tvarkytis su koronaviruso krizės pasekmėmis“, – BNS sakė V. Šapoka.

Pirmadienį pranešta, kad Europos investicijų bankas (EIB) Vyriausybei skolina 700 mln. eurų, Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) ir Europos Tarybos vystymo bankas (ETVB) – po 400 mln. eurų.

Lietuva galėtų išleisti 0,5–2 mlrd. eurų

Pasak V. Šapokos, bankai skolina Lietuvai patraukliomis sąlygomis.

700 mln. eurų EIB paskolos trukmė ir palūkanų norma priklausys nuo padėties kapitalo rinkose, o 400 mln. eurų ŠIB paskolos palūkanos, pasak V. Šapokos, yra 0,35 punkto plius šešių mėnesių Euribor.

Vyriausybė kovo viduryje patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuriame, siekiant užtikrinti valstybės iždo likvidumą, numatyta Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.

Kovo 17 dieną Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Čia viskas eis į kišenę. O durniai, ubagai skolas atlygins metams bėgant.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių