– Santuoka iš išskaičiavimo – kai rusai mums duoda energijos išteklių, mes jiems pinigų – truko kelis dešimtmečius, kaip dabar keičiasi situacija?

– Atsisveikinimas pradeda įgauti materialinę fazę, tikslas – kuo labiau sumažinti rusiškų dujų, naftos pirkimus. Dabar daromi namų darbai – kaip tai padaryti ir greitai, ir pernelyg neskausmingai ES šalims. Iki šių metų pabaigos yra paskelbtas tikslas 80 proc. sumažinti gamtinių dujų pirkimą iš Rusijos. Labai ambicingas projektas, žiūrėsime, kaip pasiseks, bet akivaizdu, kad tai nebesustabdoma ir įvyks. Neišvengiamai rusiškos naftos ir dujų dalis mažės.

– Vakarų pasaulis paskelbė sankcijų Rusijai, mes sulaukėme įvairių kainų šuolių. Ką per pastaruosius mėnesius stebi ekonomistai rinkoje?

– Dabar tiek naftos, tiek dujų kainos yra šiek tiek mažesnės nuo piko, kuris buvo pirmosiomis karo savaitėmis. Aišku, jos išlieka istoriškai aukštos. Žiūrint į artimiausius mėnesius, optimizmo nedaug. Dėl gamtinių dujų daugiau pesimizmo, ypač dėl artimiausios žiemos. Tikslas – labai stipriai sumažinti tiekimus iš Rusijos, aišku, jei ji pati nenutrauks tiekimo.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Žiemos sezonas nebuvo pats šalčiausias, ar europiečiai supranta, kad kitą sezoną gali būti kur kas blogiau?

– Taip. Orai nenuspėjami, todėl niekas negali sau leisti prabangos pasitikti kitų metų su mažomis gamtinių dujų atsargomis. Šių metų vasaris, kovas buvo istoriškai šilti ir tai mus išgelbėjo. Jei vasara bus karšta, Europa mėgsta kondicionuotis, elektros suvartojimas, t. y. gamtinių dujų suvartojimas, taip pat didės. Reikia, kad vasara būtų ne per karšta, ir pasiruošti vėliau įžengti į šaltąjį laikotarpį.

– Kas gali mus išgelbėti iš šios situacijos? Ar tai gali būti JAV?

Šiuo atveju Rusija suinteresuota tiekti dujas ir savarankiškai nutraukti būtų didžiulis nuostolis.

– Taip. Iš esmės gelbės visi, kurie duos suskystintųjų gamtinių dujų Europai.

– ES ir Vakarų pasaulio akys krypsta į Venesuelą, Iraną. Kiek jos gali pagelbėti?

– Tai JAV sprendimas, kuri blogybė yra mažiausia blogybė. Akivaizdu, kad tiek Iranas, tiek Venesuela turi problemų su savo valdžia ir sprendimais. Tai vienas iš būdų, kaip gauti naftos Europai ir visam pasauliui. Teoriškai galima sakyti, bet ar praktiškai tai bus įgyvendinta – nežinia.

– Jeigu atsisakysime, kur Rusija dės savo išteklius?

– Lietuva atsisakiusi rusų dujų, todėl šis klausimas ES. Šiuo atveju Rusija suinteresuota tiekti dujas ir savarankiškai nutraukti būtų didžiulis nuostolis. Tai ne prekė, kurią galima sandėliuoti. Pajėgumai į Kiniją, Turkiją, Vidurio Azijos šalis gana riboti. Didžioji gamtinių dujų eksporto dalis buvo ir yra į Vakarų Europą. Nutraukti būtų didžiulis nuostolis Rusijai tiek pinigine, tiek technologine prasme. Svertų turi ir ES, kaip pirkėja, ekonomine prasme.

– Kada vartotojai gali sulaukti didesnių sąskaitų?

– Gamtinių dujų kaina Lietuvoje buitinėms vartotojams reguliuojama ir nustatoma du kartus per metus. Mažesnių kainų sulauksime kitų metų sausio 1 d., jei situacija susiklostys palankiau. Akivaizdu, kad nuo liepos 1 d. gamtinių dujų kaina didės, tik klausimas – kiek. Prieš tris savaites yra pateiktų Vyriausybės pasiūlymų, kaip sušvelninti gamtinių dujų kainų galimą kilimą. Lieka laukti, kad nepasiteisintų mūsų prognozės, ir galbūt nuo sausio 1 d. bus kokių nors gerų žinių gyventojams. Bet iki tada, akivaizdu, nėra kuo pradžiuginti.