Daugelis pasaulyje gerai žinomų kosmetikos gamintojų lig šiol dar nepagamino specialios apsauginės kosmetikos biuruose dirbantiems žmonėms. Tačiau tai pavyko padaryti lietuviams kartu su kitų šalių partneriais.

Alvyda Gudelevičiūtė: Tik laiko klausimas, kada pasaulyje prasidės prevencinė kova su nesveiko pastato sindromu.

Supa kenksminga aplinka

Sostinėje įsikūręs mokslo ir technologijų parkas „Saulėtekio slėnis“ – naujos statybos biurų pastatas, kaip ir daugelis kitų šiuolaikinių tokių statinių, suprojektuotas taip, kad žmogui būtų jauku ir patogu jame dirbti. Tačiau Saulėtekio slėnyje įsikūrusios mokslinės gamybinės bendrovės „Rekin“ vyr. technologė, Europos gamtos mokslų akademijos narė Alvyda Gudelevičiūtė į šiuolaikinę darbo aplinką žiūri itin kritiškai. Bendrovės „Rekin“ mokslinis kolektyvas kartu su kitų šalių mokslininkais, dirbančiais šioje srityje, ieško būdų, kaip kovoti su žalingu technikos poveikiu žmogaus organizmui.

„Šiuo metu esame tokioje aplinkoje, kurioje mus iš visų pusių veikia elektromagnetinė spinduliuotė“, – pasakojimą pradėjo pašnekovė ir privertė nejaukiai apsidairyti iš pažiūros nepriekaištingame kabinete.

„Štai ant mano stalo stovi kompiuteris, yra padėtas telefonas, šalia stovi spausdintuvas, patalpas vėsina kondicionierius, už sienos koridoriuje stovi kopijavimo aparatas, už sienos kairėje ir dešinėje toks pats kabinetas, viršuje ir apačioje – taip pat. Šiame kabinete susikerta daug elektromagnetinių spindulių. Biuruose elektromagnetinė spinduliuotė yra viena didžiausių, o tai neigiamai veikia žmogaus organizmą“, – pabrėžė A.Gudelevičiūtė.

Pasak jos, žmonės jau pripratę, kad išeinant į lauką saulėtą dieną odą reikia pasitepti apsauginiu kremu nuo ultravioletinių spindulių, tačiau tą patį reiktų daryti ir siekiant užkirsti elektromagnetinių spindulių daromą žalą odai.

Konkurentų kol kas nėra

Kad šiuolaikiniai pastatai – ne pati geriausia aplinka žmogui dirbti, mokslininkų įrodyta jau beveik prieš tris dešimtmečius. Jau 1983 m. buvo žinoma apie nesveiko pastato sindromą, kurį šiuo metu jaučia daugelis biuruose dirbančių žmonių. Nesveiko pastato sindromas – tai akių gleivinės dirginimas, odos išsausėjimas, niežėjimas, paraudimas, pleiskanojimas, galvos skausmas, greitas nuovargis.

„Nors jau praėjo beveik trys dešimtmečiai, iki šiol plačiai nedeklaruojama, kaip su šiuo sindromu kovoti. Kažkada cigaretės ir greitasis maistas taip pat buvo tik savaime suprantamas blogis, su kuriuo niekas nekovojo ir nevykdė jokių prevencijos priemonių. Manau, kad tai tik laiko klausimas, kada pasaulyje prasidės prevencinė kova ir su nesveiko pastato sindromu“, – kalbėjo pašnekovė. Ji viliasi, kad pateikta idėja galbūt padarys pradžią prevencijos priemonėms kurti ir diegti.

„Konkurentų, kurie gamintų specialią kosmetiką dirbantiems kompiuteriu, mobiliaisiais ir belaidžiais telefonais bei kondicionuojamose patalpose, nematome. Šiuo metu populiarios kosmetinės priemonės nuo odos senėjimo, bet ne nuo žalingos aplinkos biure“, – pabrėžė A.Gudelevičiūtė.

Paakino laboratorijos išvada

Bendrovė „Rekin“, kartu su kita bendrove „Ineco“, ekologijos srityje dirba jau nuo 1990-ųjų. Pagrindinė įmonių veikla – pramoninės žmogaus veiklos ekologija.

„Kovodami su pramonine tarša pirmąją kosmetiką, kuri tuomet buvo priskirta medicininės paskirties kūno priežiūros priemonių grupei, pagaminome 1991–1995 m. Tačiau ši sritis nebuvo pagrindinė mūsų specializacija. Idėja sukurti antioksidacinių ypatybių turinčią kosmetiką mums kilo atlikus savotišką rinkoje esančios produkcijos patikrinimą. Atrinkome penkis žinomų kosmetikos gamintojų kremus su antioksidantais, taip pat savo sukurtą kremą ir pristatėme į Kauno medicinos institutą ištirti. Paaiškėjo, kad mūsų sukurtame kreme yra gerokai daugiau antioksidacinių ypatybių nei kituose žinomų gamintojų kremuose“, – teigė pašnekovė.

Tai esą ir buvo stimulas pradėti gaminti unikalią ir ekologišką kosmetiką „AntiOffice“. Idėjai įgyvendinti buvo pasitelktas tarptautinis kolektyvas – gamintojai ir ekspertai iš kitų Europos šalių.

„Dėl to, kad neturime gamybinės bazės, sukurti produktai gaminami pagal užsakymą Vokietijoje arba Lenkijoje, bet patentuoti Lietuvoje“, – pasakojo pašnekovė.

Sunkiausia įvesti į rinką

Technologė A.Gudelevičiūtė pabrėžė, kad technologo tikslas – pasiekti kuo geresnį rezultatą, tačiau ne mažiau svarbus tikslas – įvesti produktą į rinką. „Čia jau reikia visai kitos idėjos ir sugebėjimų. Tuo ir užsiima kiti specialistai. Parduodant netradiciniais būdais, produktai sulaukia didelio dėmesio. Naujos paskirties produktai visada sunkiau skinasi kelią į rinką nei tradiciniai“, – teigė ji.

Septyni skirtingi produktai buvo sukurti prieš pusantrų metų, o rinkoje pasirodė prieš metus. Šiuo metu Lietuvoje parduodama vos 15 proc. šios produkcijos, kita dalis eksportuojama į Daniją, Vokietiją, Prancūziją ir Rusiją.

Apie nesveiko pastato sindromą

Jam būdinga nemažai simptomų, kurie jungiami į kelias grupes: akių gleivinės dirginimas; odos pažeidimai, niežėjimas, pleiskanojimas, paraudimas; galvos skausmai; nuovargis. Nesveiko pastato sindromas pasitaiko perpildytuose, naujuose pastatuose, kur naudojama centrinė ventiliacijos sistema ir oras cirkuliuoja uždaro rato principu.

Nesveiko pastato sindromo priežastys nenustatytos. Nors buvo daug kartų matuotas įvairių teršalų lygis, nebuvo galima išskirti nė vienos medžiagos, kurios koncentracija būtų galėjusi sukelti minėtus simptomus. Plačiausiai paplitusi teorija, kad uždaroje ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemoje kaupiasi tabako dūmai, aldehidai, formalinas, tirpikliai, mikroorganizmai, grybeliai ir jų gyvybinės veiklos produktai. Šių medžiagų šaltiniai gali būti baldai, statybinės medžiagos, šiluminė izoliacija, kilimai, valymo priemonės, dažai. Galimi taršos šaltiniai yra ir biuro technika: kopijavimo aparatai, kompiuteriai, spausdintuvai.