Maisto produktų kainos, pasak ekspertų, jau nebeturėtų labai augti, bet šildymas brangs gerokai, o degalų kainų prognozuoti nebedrįsta. Vyriausybė kartoja, kad brangstantį šildymą kompensuos ir įvairioms kitų metų kompensacijoms žada skolintis bent pusę milijardo eurų.

Beržinėmis malkomis pakrautas sunkvežimis važiavo pas dar vienus klientus. Žmonės ruošiasi žiemai. Pernai penki kubai beržinių malkų pas jas parduodantį Vietoslavą kainavo ne daugiau kaip 400 eurų, dabar – 600. Ne visi beržo ar uosio malkas šiemet įperka.

Medienos verslo atstovai aiškina, kad dėl pabrangusių malkų kalta ne tik infliacija. Prasidėjus karui Ukrainoje medienos gauti iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos tapo neįmanoma. Trūkstant medienos visi suskubo ją pirkti. Kainos išsipūtė iki padebesių.

„Lietuvoje egzistuojanti tvarka ypatinga tuo, kad čia medieną gali pirkti bet kas, skirtingai nuo visų kitų regionų. Dėl to čia ateina užsieniečiai arba tarpininkai spekuliantai, kurie superka medieną, kad paskui eksportuotų iš Lietuvos, jie tas kainas kėlė ir dėl to jos tokios susiformavo“, – kalbėjo Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos vadovas Raimundas Beinortas.

Lietuvoje egzistuojanti tvarka ypatinga tuo, kad čia medieną gali pirkti bet kas, skirtingai nuo visų kitų regionų.

Tačiau dėl pabrangusios medienos laimi ir valstybė, esą valstybiniai miškai skaičiuoja pelnus, kokių dar niekada nematė.

„Valstybiniai miškai, parduodami valstybiniuose miškuose užaugusią medieną, generuoja pajamas. Dalis pajamų dividendų pavidalu sugrįžta valstybei. O valstybė, savo ruožtu, turi neblogą šaltinį paskui gyventojams kompensuoti kūrenimo išlaidas“, – tęsė R. Beinortas.

Statistikos departamentas skelbia, kad per metus labiausiai pabrango kietasis kuras: mediena, anglis. Toliau rikiuojasi šildymas, elektra, dujos, benzinas ir dyzelinas. Gerų žinių nėra. Nors tikėtasi, kad per metus kainos išaugs 20,9 proc., infliacija išaugo 21,1 proc. Tam įtakos turėjo ir pabrangusios malkos, ir degalai.

„Rugpjūtį tam tikri maisto produktai irgi brango sparčiau, negu darėm prielaidas, pavyzdžiui, pieno produktai“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Kalbant apie maistą, daugiausiai per metus pabrango pieno produktai ir kiaušiniai. Taip pat aliejus, duona bei grūdų gaminiai, kava, arbata, mėsa, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad maisto produktai savo lubas jau beveik pasiekė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiais metais maisto kainos nemažės. Kitais metais maisto kainų infliacija turėtų gerokai susitraukti, nes tas brangimas, kurį matėme Lietuvoje bei eksporto rinkose, ima sekti“, – teigė T. Povilauskas.

Bus numatytos lėšos energijos kainų augimo daliniam kompensavimui, jog nebūtų didelio šoko.

Lietuvos banko ekonomistai atkreipia dėmesį, kad nors per paskutinius metus infliacija didėjo sparčiau nei tikėtasi, bet pastaraisiais mėnesiais kainų augimas lėtėja.

„Birželį kainos augo 2 proc., liepą sulėtėjo iki 0,8 proc., o rugpjūtį sulėtėjo iki 0,6 proc.“ – kalbėjo Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Augant infliacijai ir lėtėjant ekonomikai, ekspertai sako, kad lėtės ir atlyginimų augimas. Didesnis nedarbas, esą, irgi ne už kalnų.

„Darbo rinkoje neigiami pokyčiai turėtų pasimatyti žiemą“, – sakė T. Povilauskas.

„Lėtėjant ekonomikos augimui nedarbas įprastai didėja, tačiau šiuo metu situacija Lietuvos darbo rinkoje yra pakankamai unikali, vis dar trūksta darbuotojų, tad dar pamatysime, ar tikrai nedarbas didės“, – teigė V. Tuzikas.

Valstybė jau skyrė daugiau kaip 2 mlrd. eurų kovai su infliacija. Daugiausia – elektros kainų kompensacijoms.

Formuojant kitų metų biudžetą svarstoma skolintis dar bent 0,5 mlrd. eurų.

„Bus numatytos lėšos energijos kainų augimo daliniam kompensavimui, jog nebūtų didelio šoko. Jeigu nesiimsime jokių priemonių, kainos augtų keletą kartų, todėl reikalingos tam tikros kompensacinės priemonės“, – kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Kiek eurų valstybė skolinsis kovai su infliacija ir kam konkrečiai skirs tuos pinigus turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje.