Kainos pakilo ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Amerikietis profesorius teigia, kad pirmiausia reikėtų įsivertinti nebūtinas išlaidas.

„Kad atremtų infliaciją ir kylančias kainas vartotojams reikia protingai elgtis su pinigais. Kartais tai labai paprasta – tereikia sekti, kur gi tie doleriai dingsta. Pradėti reiktų nuo nebūtinų išlaidų, pavyzdžiui, skiriamų pramogoms ar valgymui ne namuose. Nebūtina jų visiškai atsisakyti, bet galima pagalvoti, kokią dalį pinigų nuo šiol tam skirsite“, – teigė Viskonsino universiteto profesorius Cliffas Robbas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kitas svarbus žingsnis – planuoti, ką gaminsite ir kokių konkrečių produktų reikės. Taip pat svarbu ir tai, kokiu transportu keliaujame į darbą ir iš jo.

„Galvojant, kur labiausiai galima keisti įpročius ir sutaupyti daugiausiai, reikėtų žiūrėti, kur kainos kyla labiausiai. Maistas ir energijos naudojimas – dvi sritys, kur galima šį tą pakeisti. Perkant maistą viskas priklauso nuo to, kiek ir kaip iš anksto planuojate, kokius patiekalus gaminsite ir kokių konkrečiai produktų jums reikia. Jungtinėse Valstijose valgome daug mėsos, tad vertėtų pagalvoti, galbūt reikėtų ruošti mažiau mėsiškų patiekalų, nes mėsa – vienas iš dalykų, kurio kainos augo itin smarkiai. Kalbant apie energijos suvartojimą vertėtų pagalvoti apie susisiekimo būdo, transporto priemonės keitimą. Viskas, kas sumažintų važiavimo į darbą ir namo kainą, būtų puiki pradžia“, – kalbėjo C. Robbas.

Maistas ir energijos naudojimas – dvi sritys, kur galima šį tą pakeisti.

„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pritaria C. Robbo išsakytoms mintims.

„Kūrybiškumas ir alternatyvų ieškojimas yra labai geras patarimas. Tikrai nebūtina čia visko atsisakyti, nustoti vartoti, bet paieškoti, kaip geriausia yra šitam namų ūkiui“, – teigė J. Cvilikienė.

Taupymas nėra vienintelė išeitis.

„Kartais mums reikia pradėti labai stipriai taupyti, kartais mes galime pagalvoti, kaip daugiau uždirbti. Mūsų ekonomika yra kiek mažesnė negu JAV, mes galime labai stipriai nuskriausti verslą šalia mūsų. Kartais galime tikrai pergalvoti, kaip sutaupyti, ta pati šeima galėtų peržiūrėti prenumeratas, kiek jie ten turi nusipirkę, ar tie būreliai visi reikalingi, gal lauke kartais verčiau pasivaikščioti. Kita vertus, gal ir pajamas galima padidinti ar parduoti kokių nenaudojamų dalykų. Tam yra puikių platformų, kur galima parduoti išaugtų rūbų, vežimėlių, dviračių ir panašių dalykų“, – vardino specialistė.

Į maistą reikėtų žiūrėti kūrybiškai ir įtraukti į racioną sezonines daržoves.

„Tikrai lietuviai mėgsta pavalgyti stipriai ir sočiai ir čia mes irgi galėtume būti išradingesni. Kalbant apie maistą galėtume vartoti daugiau sezoninių daržovių, galėtume užsišaldyti daugiau produktų arba pirkti jau šaldytus produktus, nes juos galima po nedaug išsiimti ir suvartoti. Pergalvoti tą dietą ir kūrybiškai pasižiūrėti į tai, kas nėra labai brangu ir ką galima rasti šį sezoną, tą ir reikėtų įtraukti“, – sakė J. Cvilikienė.

Pašnekovės tyrimas parodė, kad lietuviai atideda svarbius pirkinius ateičiai. Ji pataria nepirkti to, ko nereikia ir pataria pinigus apsaugoti kitais būdais.

„Pirkinys pirkiniui nėra lygus. Visuomet reikia pagalvoti, ar tai yra gera investicija, ar mes nežinome, ką daryti su pinigais ir bijome, kad jie nuvertės. Jeigu mes tikrai bijome, nežinome, kaip apsaugoti santaupas, yra įvairių būdų, kaip jas apsaugoti. Nebūtina investuoti į tai, ko mums nereikia. Jeigu niekas nesustoja, darbus kol kas turime ir ekonomika yra stabili, tai vartojimas neturėtų sustoti“, – teigė J. Cvilikienė.

Žmonės, turintys paskolų, nerimauja, kad kylant palūkanoms nebesugebės išsimokėti. Anot pašnekovės, jiems reikėtų nebijoti tartis ir ieškoti galimybių.

„Jau karantino pradžioje matėsi nemažai nerimo ir jo išlieka dabar – devyni iš dešimties sako, kad jie jaučia nerimą dėl savo finansų, jaučia nerimą dėl darbo, dėl įsipareigojimų, dėl artimųjų, dėl atlyginimo. Daryti reikia tai, ką reikia daryti nuolatos – persvarstyti. Jeigu neturi atsakymų, kreiptis ir tartis su tuo žmogumi ar institucija, iš kurios tu esi pasiskolinęs ir ieškoti būdų. Yra ir refinansavimo galimybių, ir galima parduoti ar mainyti tą turtą į kažkokį mažesnį. Svarbu nesustingti toje baimėje ir nesirinkti pačio paprasčiausio sprendimo, bet rasti galimybių pasitarti, juk pasitarti nekainuoja. Tai kainuoja tik mūsų laiką, bet ilgainiui atneša labai gerų rezultatų“, – aiškino specialistė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuviai nėra linkę investuoti, o kai kurie kriziniu laikotarpiu dar ir kaupia grynuosius pinigus, kurie ne tik veikiami infliacijos, bet dar ir nesaugūs.

„Nekilnojamasis turtas (NT) yra mėgiamiausia lietuvių investavimo kryptis, antroje vietoje – auksas. Neauga taip greitai tas investavimas mūsų, ne taip greitai, kaip mes norėtume. Tik keli procentai žmonių investuoja. Labai trūksta žinių, pasitikėjimo savimi ir net ir dabar matome, kad žmonės toje krizinėje situacijoje puolė kaupti grynais, grįžo prie nuvertėjančių ir pavojingų pinigų, nes sukčiai nesnaudžia net ir šiuo metu. Investuoti reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių žingsnių – nuo 1 euro, nuo 10 eurų. Stebėti, kaip tai vyksta, o po 10 metų jau visai galima ir džiaugtis kažkokia grąža“, – kalbėjo J. Cvilikienė.

Lietuvoje yra nemažai finansų konsultantų, kurie gali patarti finansų klausimais, tačiau J. Cvilikienė sako, kad nevertėtų pasitikėti bet kuo, o verčiau tartis su artimaisiais, kurie išmaniai tvarko savo asmeninius finansus ir gali patarti.

Tikrai lietuviai mėgsta pavalgyti stipriai ir sočiai ir čia mes irgi galėtume būti išradingesni.

„Tokių konsultantų aš savo socialinėje erdvėje matau labai daug, bet pasitikėti tikrai ne visais drįsčiau. Gal vis tik verta kalbėtis su žmonėmis, kuriuos mes pažįstame, kurie galbūt nėra finansų konsultantai, bet matome, kad sugeba, tvarkosi, išmano tuos dalykus. Tiesiog pasikalbėti su jais ir nebijoti nueiti konsultuotis į savo finansines institucijas, kur turime draudimus, įsipareigojimus. Interesas yra vienas – kad paskola būtų išmokėta tam žmogui geriausiu būdu ir žmogui būtų rastas geriausias sprendimas. Visi turi tą patį norą: kad mūsų visuomenėje žmonės gerai žinotų asmeninius finansus ir juos valdytų, nes nuo to laimi visi ir visa visuomenė tampa finansiškai raštingesnė“, – aiškino specialistė.

Dėl karo Ukrainoje kenčia ir Lietuvos, ir kitų aplinkinių valstybių turizmo sektorius. Jį paremti ir tuo pačiu sutaupyti galime vartodami lietuvišką produkciją ir atostogaudami Lietuvoje, kaip tą darėme ir pandeminiu laikotarpiu. 

„Turbūt visam mūsų regionui kyla turizmo sulėtėjimo grėsmė, ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės valstybės sako, kad atšaukiami yra užsakymai ir buvimas su savo verslu yra labai svarbus. Kiekvienas namų ūkis yra skirtingas ir mes žinome tą frazę „pirma deguonies kaukė sau, paskui gelbėju kitus“, dabar galioja tas pats – visų pirma mes patys turime būti saugūs, padengti savo įsipareigojimus, pasirūpinti savo vaikais, savo šeima, bet tie, kas gali, tikrai neturėtų nustoti vartoti ir būti kūrybiškais. Jeigu mes būdavom įpratę kiekvieną savaitgalį su draugais eiti į miestą vakarienės, galime ją pasigaminti namie, bet išeiti deserto. Rinktis mūsų vietinius turizmo objektus ir sodybas. Žmonės pradeda vėl švęsti šokui praėjus, tai reikėtų rinktis šalia esantį verslą. Jeigu, pavyzdžiui, mes rinktumėmės vietinę maisto produktų krautuvėlę šalia, bet nevažiuotume per visą miestą į prekybos centrą mes ir kuro sutaupytume, kuris dabar brangsta“, – patarė J. Cvilikienė.