Bedarbiai – be profesijos

Leista įvežti 32 200 užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 darbuotojų paslaugų srityje, 9 500 – pramonės, 9 100 – statybos, 2 000 – žemės ūkyje. Pagrindinės leidimo dirbti išdavimo sąlygos: Lietuvoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus; pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui.

Beje, išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t.y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar ES piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Bus taikomas darbo rinkos testas, kuris užtrunka iki septynių darbo dienų.

"Investuotojų forumo" inicijuota apklausa atskleidė, kad net 57 proc. joje dalyvavusių investuotojų mano, kad kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje yra neužtektinai arba iš dalies neužtektinai. Nors nedarbas pasiekė rekordinę ribą nuo 2008-ųjų krizės – 16,1 proc. Registruota beveik 280 tūkst. bedarbių.

Beje, Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai rudenį net 36,9 proc. darbo ieškančių asmenų neturėjo jokio profesinio pasirengimo. Aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgiję 13,3 proc., koleginį arba aukštesnįjį – 13,9 proc.

Neturint profesinio pasirengimo, sunkiau ir ilgiau užtrunka susirasti darbą. Ilgalaikių bedarbių be profesinio pasirengimo padidėjo 91,7 proc., jaunimo – 79,3 proc., vyresnių nei 50 metų – 27,2 proc. (spalio 1 d. duomenys, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu).

Dar blogesnė jaunimo iki 29 metų situacija. Profesinės kvalifikacijos neturėjo 47 tūkst. jaunuolių iš 87,5 tūkst. besikreipusių per tris šių metų ketvirčius. Neturinčio profesijos jaunimo skaičius per metus išaugo 79,3 proc. Vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje iš 72 tūkst. registruotų asmenų 19,7 tūkst. nebuvo įgiję profesinės kvalifikacijos. Jų skaičius per metus išaugo 27,2 proc.

Labiausiai trūksta stambiesiems

Daugiau nei trečdaliui – 34,1 proc. šalies įmonių 2020-aisiais trūko darbuotojų. Tokius duomenis parodė naujausia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa, kurioje dalyvavo 2 454 įmonės. Pramonės ir statybos sektoriuose veikiančiose įmonėse ši problema buvo opiausia.

Darbuotojų kur kas labiau stinga stambiesiems darbdaviams: net 75 proc. įmonių, kuriose dirba 750 ir daugiau darbuotojų, pernai susidūrė su sunkumais ieškodamos tinkamų darbuotojų. Įmonėse, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotojų, šis rodiklis siekia 59,6 proc.

Darbdavių apklausos rezultatuose išryškėjo dvi pagrindinės priežastys, lemiančios sunkumus surasti tinkamų darbuotojų. Pirmoji – nepakankama darbo ieškančių asmenų kvalifikacija (42,9 proc.). Antroji – motyvacijos stoka (26,3 proc.).

Šiek tiek mažesnę įtaką efektyviam įdarbinimui daro didelė konkurencija su kitais darbdaviais (10,1 proc.), darbo ieškančių asmenų lūkesčiai dėl darbo užmokesčio (6,6 proc.), nepalanki demografinė situacija įmonės veikimo teritorijoje (4 proc.), reikiamų specialistų parengimo problema Lietuvoje (3,9 proc.), potencialių darbuotojų baimė užsikrėsti COVID-19 (3 proc.), nepatraukli įmonės teritorija – 1,2 proc. Dar 0,9 proc. sėkmingo įdarbinimo kliūtimi įvardijo darbo paieškos išmokas.

Penktadalis įmonių, susidūrusių su darbuotojų pritraukimo problema, perskirstė esamų darbuotojų atliekamas funkcijas (21,9 proc.), didino darbo užmokestį (20,4 proc.), gerino darbo sąlygas (20,1 proc.). Dar 9 proc. darbdavių didino išlaidas darbuotojams pritraukti, 5,2 proc. – gerino ar didino darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemones darbo vietoje.

Apklausos respondentai nurodė, kad jų įmonėse trūksta virėjų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojų, variklinių transporto priemonių mechanikų ir taisytojų, parduotuvių pardavėjų, statybininkų, pardavimo atstovų (vadybininkų), suvirintojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, pardavėjų, vandentiekininkų ir vamzdynų montuotojų bei kitų profesijų darbuotojų.

Įgūdžių strategija

Greitai besikeičiančiame pasaulyje išnyksta senos profesijos, atsiranda naujų, todėl iškyla būtinybė nedelsiant reaguoti į tuos pokyčius ir keisti požiūrį į gebėjimų ugdymą. Šiemet Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pristatė Lietuvos įgūdžių strategiją. Jie praėjusiais metais analizavo situaciją mūsų šalyje ir parengė rekomendacijas, kaip padidinti galimybes Lietuvos darbuotojams ir bedarbiams formuoti ir tobulinti darbo įgūdžius visą gyvenimą. Tokias įgūdžių formavimo strategijų rekomendacijas EBPO ekspertai jau kūrė penkiolikoje valstybių.

Įmonės neturi sudariusios mokymo planų, darbdaviai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo.

Demografiniai pokyčiai, senstanti visuomenė, dideli emigracijos srautai, prognozės, kad netolimoje ateityje apie 20 proc. dabartinių profesijų išnyks, 40 proc. susidurs su milžiniškais reikalavimais keistis. Nauji poreikiai taps naujų darbo vietų kūrimo priežastimi. Tai matoma ir dabartinėje situacijoje, susidūrus su COVID-19 keliamais iššūkiais. Be to, Lietuvoje, ekspertų manymu, būtina kuo skubiau imtis priemonių, kad ne tik didžiųjų miestų jaunimui, tačiau ir jaunuoliams iš regionų bei socialiai remtinų šeimų būtų sudarytos vienodos sąlygos įgyti profesiją.

Kita ne mažiau svarbi problema yra tai, kad vienas iš penkių bakalauro studijas baigusių jaunuolių neranda darbo pagal įgytą profesiją. Tai dažnai tampa emigracijos priežastimi, tačiau išvykę didžioji dauguma dirba ne pagal specialybę ir praranda kvalifikaciją. Daug vilčių dedama į pedagogų rengimo kokybės gerinimo sistemą. Labai svarbi yra jų darbo apmokėjimo ir skatinimo už pasiektus rezultatus sistema.

Pasak EBPO ekspertų, valstybė turėtų finansuoti tik tas mokymosi programas, kurios atitinka darbo rinkos poreikius.

"Būtina keisti ir darbuotojo bei darbdavio požiūrį į mokymosi visą gyvenimą svarbą, – komentavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuizienė, Nacionalinės įgūdžių strategijos STRATA valdymo grupės narė. – Šiuo atžvilgiu Lietuvos darbuotojų motyvacija – pati žemiausia Europoje. Įmonės neturi sudariusios mokymo planų, darbdaviai neišnaudoja darbuotojų įgūdžių potencialo. Darbuotojai teigia, kad savarankiškai mokytis per brangu, užimtumo tarnybų indėlis taip pat turėtų būti didesnis kuriant neformaliojo švietimo sistemą.

Būtina apskritai stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo, savivaldos institucijų, įtraukiant socialinius partnerius. Ekspertai atkreipė dėmesį į nepakankamą socialinį dialogą, į tai, kad daugumoje įmonių nėra apmokėjimo sistemos, ir pabrėžė, kad būtina sieti apmokėjimo sistemas su kvalifikacijos kėlimu. Ekspertai atkreipė dėmesį į žemą valdymo ir lyderystės lygį Lietuvoje. Rekomendavo ne tik organizuoti ir skatinti įmonių vadovų mokymus, bet šiuos įgūdžius pradėti plėtoti dar mokykloje."

Pertekliniai reikalavimai

"Investuotojų forumo" vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sako, kad vienos didžiausių kliūčių įmonėms ir darbuotojams iš trečiųjų šalių veikti Lietuvoje yra pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai ir banko sąskaitų atidarymo suvaržymai.

"Prieš 10-metį darbuotojų iš užsienio įdarbinimas apskritai buvo didžiulė problema. Nepaisant to, kad tuo metu buvo tikrai nedaug užsieniečių, kurie atvažiuodavo dirbti į Lietuvą, buvo tikrai labai sudėtinga tai padaryti, jau nekalbant apie šeimos atsivežimą – tuomet turėjai bent dvejus metus pragyventi čia. Buvo daug visokių reguliavimų, kurie netgi, sakyčiau, pažeidė žmogaus teises.

Mes visada kritikavome reikalavimus dėl kompetencijų ir kvalifikacijų. Juk kartais IT genijai yra nieko nebaigę, tiesiog turi didžiulių praktinių įgūdžių.

Dabar situacija yra tikrai labai pasikeitusi ir pagerėjusi. Pradedant jau ir pačiu Migracijos departamento darbu: jis tikrai modernėja, atsiranda atitinkamų sistemų. Situacija žymiai geresnė, bet vis dar yra kur pasitempti", – teigė R.Skyrienė.

Kaip skelbia naujienų agentūra ELTA, "Investuotojų forumo" vykdomoji direktorė atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduria tiek darbuotojai iš trečiųjų šalių, tiek darbdaviai, norintys juos įdarbinti, yra keliami pertekliniai kvalifikaciniai reikalavimai.

"Mes visada kritikavome reikalavimus dėl kompetencijų ir kvalifikacijų. Juk kartais IT genijai yra nieko nebaigę, tiesiog turi didžiulių praktinių įgūdžių. Tačiau juos sunku įrodyti, jie gali ir neturėti aukštojo mokslo diplomo. Todėl bent jau šiuo atveju, jei apie kompetencijas, kvalifikacijas ir darbo patirtį būtų paliekama spręsti darbdaviui, būtų labai geras žingsnis. Tai yra viena dabartinių didesnių kliūčių, įvardijamų investuotojų, – tikino ji. – Mano manymu, į kai kuriuos reikalavimus, pavyzdžiui, Konstitucijos išmanymą ar lietuvių kabos egzamino laikymą, reikėtų pažiūrėti truputį lengviau – jie juk neprašo pilietybės."

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad netrukus bus pateiktos įstatymų pataisos, sudarysiančios galimybes į Lietuvą ateinančioms įmonėms lengviau perkelti darbuotojus ir jų šeimas.

Visi Lietuvoje investuojančių įmonių darbuotojai automatiškai gautų leidimą kartu su savo šeimos nariais laikinai gyventi Lietuvoje, o atskiro leidimo dirbti mūsų šalyje jiems jau nebereikėtų. Šį įstatymų paketą planuojama svarstyti jau Seimo pavasario sesijoje.

Taip pat, jos manymu, didžiausios kliūtys įmonėms, norinčioms iš trečiųjų šalių perkelti verslą į Lietuvą, atsidaryti sąskaitas čia veikiančiuose bankuose.

"Problema yra ne tai, kad bankai nenori jų atidaryti, bet susiduriama su saugumo, pinigų plovimo prevencijos reikalavimais, ir tų trečiųjų šalių piliečiams dėl to sudėtingiau atidaryti sąskaitas. Todėl čia dar reikia rasti sprendimų. Manau, kad čia savo žodį turėtų tarti ir Lietuvos bankas", – sakė ji.

Kai kurios kvotos neatitinka realaus poreikio

Praėjusią savaitę per nuotolinį susitikimą su naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene ir jos komanda Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovybė aptarė darbo santykių tobulinimo, socialinio dialogo stiprinimo, demografijos, gimstamumo skatinimo, užsieniečių įdarbinimo ir kitus klausimus, praneša LPK.

Anot LPK, susitikime ministrei buvo pristatyti LPK pasiūlymai Vyriausybės 2020–2024 m. programos įgyvendinimo priemonių planui demografijos, migracijos ir kitose ministerijos kuruojamose srityse.

Tarp pasiūlymų – raginimas deleguoti vienai konkrečiai institucijai migracijos ir demografijos politikos formavimą ir su tuo susijusių programų įgyvendinimą. Taip pat – raginimas, kad užimtumo išsaugojimas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas taptų Užimtumo tarnybos prioritetu, kad būtų optimizuotos valstybės užimtumo ir perkvalifikavimo sistemos, šiai tarnybai deleguojant išteklius, atsakomybę.

LPK teigimu, buvo atkreiptas dėmesys į prašymą didinti bendrus imigracijos srautus, kompensuojant nuolatinį bendrą gyventojų ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sumažėjimą. Taip pat sudaryti supaprastintas sąlygas atvykti į Lietuvą kvalifikuotiems specialistams ir įsidarbinti tose srityse, kuriose Lietuvoje yra darbuotojų trūkumas.

Tarp pasiūlymų – ir tikslas sukurti mokymosi visą gyvenimą sistemą, integruojančią Užimtumo tarnybą, profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas. Pažymima, kad reikalingas suaugusiųjų įsitraukimo į mokymąsi visą gyvenimą skatinimas.

Iškeltas poreikis taikyti ilgalaikes pagalbos priemones labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams. LPK atstovai prašė numatyti subsidijas darbuotojams po prastovų, pasibaigus karantinui, kiekvienai išlaikomai darbo vietai skiriant 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 minimalaus mėnesio atlyginimo.

LPK teigimu, buvo pabrėžtas poreikis surengti atskirą diskusiją dėl nuo sausio 1 d. pradėtos taikyti kvotos užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kurių specialistų Lietuvoje trūksta, sąrašą. LPK atstovai pažymėjo, kad kai kuriems sektoriams nustatytos kvotos visiškai neatitinka realaus poreikio – kvotų įvedimas ypač skaudžiai atsilieps kelių transporto veiklai.

KD, ELTA inf.