- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva – pastaraisiais metais bene labiausiai ekonomiškai vargstanti Europos sąjungos valstybė, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Laisvosios rinkos instituto ekspertas Martynas Gruodis.
– Ką šis vargo indeksas rodo?
– Ekonomikos vargo indeksas yra skaičiuojamas imant tris ekonomikai svarbiausius rodiklius: BVP augimas, infliacija ir nedarbo lygis. Tai yra pagrindiniai rodikliai, kurie leidžia įvertinti ekonomikos sveikatos būklę. Nebūtinai tai koreliuoja, kad žmonės toje šalyje vargsta. Bet tai leidžia įvertinti visos ekonomikos būklę ir palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl pirmasis šių metų pusmetis Lietuvos ekonomikai buvo vienas sunkiausių tarp Europos valstybių?
– Tai lėmė didelis BVP nuosmukis ir aukštas nedarbo lygis. BVP nuosmukis buvo antras didžiausias po Airijos, o nedarbo lygiu mus lenkia tik pietų Europos valstybės.
– Kas pagal šį vargo indeksą pirmąjį pusmetį gyveno geriausia, lengviausiai ir kodėl?
– Įspūdingą šuolį atliko mūsų kaimynė Lenkija, kuri pagal ekonomikos vargo indeksą atsidūrė pirmoje vietoje, nors praėjusį ketvirtį buvo žemiau nei Europos Sąjungos vidurkis. O didžiausią ekonominį vargą patiria Ispanija, Graikija ir Lietuva.
– Kokia situacija yra Vokietijoje, Prancūzijoje?
– Ypatingai neišsiskiria. Vokietijos, Prancūzijos rezultatai lėmė ir Lietuvos tokį didelį ekonomikos vargą. Lietuvoje smuko pramonė, smuko dirbamosios gamybos sektoriai, eksportas mažėjo. Visa tai priklausė būtent nuo šių šalių.
– Ar tai atsiliepia tiesiogiai žmonėms? Jei pasižiūrėsime į automobilių parką arba kavinių ir restoranų užpildymą Vilniuje, panašu, kad to vargo nėra.
Daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra įstrigę nedarbo spąstuose – kai neapsimoka pereiti iš socialinių išmokų į darbo rinką.
– Pats indeksas nesiekia įvertinti konkrečios žmonių situacijos, tik ekonomikos būklę. Tiek BVP augimas, tiek infliacija mažina perkamąją galią. Natūralu, kad galime mažiau įsigyti už tą pačią pinigų sumą. Nors turime aukštą nedarbo lygį, bet laisvų darbo vietų skaičius taip pat yra didelis. Tai signalizuoja, kad daug darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje yra įstrigę nedarbo spąstuose – kai neapsimoka pereiti iš socialinių išmokų į darbo rinką.
– Kas toliau? Ar gali būti, kad tas vargo indeksas žmonėms dar vėluoja ir visas vargas laukia tik ateityje? Kokios jūsų prognozės kitiems metams?
– Jei matytume prognozes iš praėjusių dviejų metų, tai jos labai radikaliai skiriasi. Stengiamės neprognozuoti į ateitį. Tik stengiamės įvertinti rezultatus, kurie buvo ir pažiūrėti, kur reikia tam tikrų pataisymų ar ryžtingų sprendimų, kurie leistų neperkelti ekonominio vargo indekso į žmonių jaučiamą vargą ateityje. Tam reikalingi svarbūs sprendimai darbo santykių srityje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: įmonėms trūkstant kvalifikuotų darbuotojų tik dalis jų dirba su mokyklomis
Pusei šalies įmonių nuolat arba dažnai trūksta kvalifikuotų darbuotojų, tačiau tik apie 40 proc. įmonių bendradarbiauja su profesinėmis ir aukštosiomis mokyklomis, rodo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu atliktas t...
-
Pradėta platinti nauja Vyriausybės taupymo lakštų emisija
Pirmadienį pradėta platinti nauja vienerių metų trukmės Vyriausybės taupymo lakštų emisija, už kurią bus mokamos 3,8 proc. metų palūkanos. ...
-
„Litgrid“: elektros kaina Lietuvoje per savaitę augo 18 proc.1
Esant didžiausiam šiemet elektros suvartojimui, sumažėjus vėjo jėgainių gamybai bei sustojus branduoliniams reaktoriams Švedijoje ir Suomijoje, vidutinė didmeninė praėjusios savaitės elektros energijos kaina, palyginti su ankstesne, &bd...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų per ketvirtį sumažėjo
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 365,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 34,5 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Lietuva per ETVB fondą Ukrainai skiria 1 mln. eurų
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ir Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) valdytojas Carlo Monticellis (Carlas Montičelis) pirmadienį Vilniuje pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuva skiria 1 mln. eurų įnašą ETVB solidarumo fondui, skirt...
-
Vyriausybė pritarė padidinti kitų metų išlaidas dar apie 650 tūkst. eurų
Vyriausybė pirmadienį pritarė siūlymui kitų metų biudžeto išlaidas padidinti dar apie 650 tūkst. eurų, padidinant grynąjį skolinimosi limitą. 2024 metų valstybės biudžeto projektą Seimas ketina priimti antradienį. ...
-
Seime priregistruota naujų pasiūlymų 2024-ųjų biudžetui už milijardą eurų11
Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų biudžeto projektą, parlamentarai vėl pateikė šūsnį siūlymų papildomai finansuoti kai kurias sritis. ...
-
G. Skaistė: viešojo sektoriaus darbuotojų perkamoji galia kitąmet didės5
Viešojo sektoriaus darbuotojams kitais metais numatytas 7–10 proc. atlyginimų augimas, kai infliacijos prognozės svyruoja apie 2 proc., todėl jų perkamoji galia kitais metais tikrai didės, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Žmonės eglučių Kalėdoms šiemet ieško anksčiau, dažniau renkasi gyvą4
Likus trims savaitėms iki Kalėdų prekybininkai teigia, kad šiais metais gyventojai Kalėdų eglutes pradėjo pirkti anksčiau nei paprastai. ...
-
Ministras: Rusijai eksportuojant grūdus per Latviją jie į Lietuvą nepatenka
Įtariant, kad per Latviją į Europos Sąjungą įvežami Rusijos grūdai, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad šie kroviniai keliauja tranzitu ir į Lietuvą nepatenka. Vis dėlto Kęstutis Navickas pripažįsta, kad Latvijos vyriaus...