Naujos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos įplieskė ginčus tarp televizijų (TV) ir retransliuotojų. Šiuo metu aistros aprimusios. Abi pusės suinteresuotos rasti kompromisą, todėl papildomai mokėti už nacionalinių kanalų žiūrėjimą dar keletą metų nereikės.

Išlaisvins nuo įpareigojimo

Iki šiol Lietuvoje buvo įprasta nacionalinę televiziją žiūrėti nemokamai. Mokestį imdavo tik kabelinės ar skaitmeninės televizijos tiekėjai, retransluojantys dar ir nemenką užsienio TV kanalų paketą. Tačiau jau nuo kitų metų nemokami nacionaliniai televizijos kanalai gali tapti istorija, mat beveik visos lietuviškos televizijos už rodomą turinį galės imti mokestį, kuris pirmiausia guls ant retransliuotojų, o paskui veikiausiai – ant žiūrovų pečių.

Pagal šiuo metu galiojantį Visuomenės informavimo įstatymą visi šalyje veikiantys TV operatoriai yra įpareigoti nemokamai rodyti nacionalinių televizijų programas. Pasak Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vadovo Laimono Ubavičiaus, šios įstatymo nuostatos prieštarauja ES direktyvoms, teigiančioms, kad valstybės narės negali reikalauti operatorių transliuoti nemokamai savo programas vien dėl to, kad jų transliacijos apima visą valstybės teritoriją.

"Jei nustatoma privaloma transliacijų tvarka, reikia atsižvelgti į turinio meninę, kultūrinę ar socialinę vertę. Iš esmės daugelyje ES valstybių šios funkcijos perleidžiamos visuomeniniam transliuotojui, Lietuvos atveju tai būtų LTV kanalas. Naujajame įstatymo projekte LTV transliacijas numatoma užtikrinti besąlygiškai, o dėl kitų kanalų programų transliavimo verslo subjektai, t. y. operatoriai ir retransliuotojai, turės sutarti tarpusavyje", – aiškino L.Ubavičius.

Įstatymo projektas, siekiant įgyvendinti ES direktyvas, turi būti priimtas iki šių metų gruodžio 19 d. Tiesa, L.Ubavičius pridūrė, jog bus siūloma, kad pataisytas įstatymas įsigaliotų tik nuo 2011 m. sausio 1 d. Tokiu atveju dar mažiausiai metus televizijos rinkoje galiotų senoji tvarka.

Įžvelgia grėsmę rinkoje

Būsima tvarka nepatenkinti TV turinio retransliuotojai – kabelinės televizijos ir skaitmeninės televizijos "Gala" paslaugą teikianti "Teo". Jų atstovai argumentuoja, kad pataisytas Visuomenės informavimo įstatymas televizijos rinkoje gali įteisinti nelygybę, nes už komercinių lietuviškų televizijų žiūrėjimą kabelinių televizijų ar "Teo" klientams reikėtų mokėti, o analoginę antžeminę televiziją ir toliau būtų galima matyti nemokamai.

"Vyriausybei svarstyti pateiktą pataisą vertiname vienareikšmiškai neigiamai, nes ji naudinga tik didiesiems TV kanalams – TV3 ir LNK, o neigiamos įtakos turės TV žiūrovams, TV paslaugų operatoriams ir mažesniems TV kanalams", – savo poziciją dėstė "Teo" Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas.

N.Ivanauskas pasirėmė nesėkmingų derybų su bendrove "Viasat" dėl kanalo "Viasat Sport Baltic" pavyzdžiu (nepavykus susitarti dėl šio kanalo retransliacijų, "Teo" apskundė "Viasat" dėl naudojimosi dominuojančia padėtimi rinkoje) ir pridūrė, kad naujos įstatymo pataisos dominuojančių galių rinkoje leistų įgyti ir nacionaliniams kanalams.

Lietuvoje – išimtinė tvarka

Televizijos tokius priekaištus atmeta ir siūlo pasidomėti TV rinkos padėtimi kitose ES šalyse. "Taip, kad visos nacionalinės televizijos privalėtų retransliuoti savo programas, yra tik Belgijoje. Kitose šalyse privalomai nemokamai retransliuojama tik visuomeninė televizija", – teigė bendrovės "Laisvas ir nepriklausomas kanalas" generalinė direktorė Zita Sarakienė.

Jos turimais duomenimis, šie principai taikomi Skandinavijos šalyse, Italijoje, Olandijoje, Portugalijoje. Austrijoje, pavyzdžiui, nemokamai retransliuojama visuomeninė televizija ir kelionių kanalai, Ispanijoje – nacionalinės svarbos programos ir regioninės televizijos.

"Lietuvoje nuostata, kad privalomai turi būti retransliuojami visi nacionaliniai kanalai galioja nuo Nepriklausomybės pradžios, nors pasaulyje to seniai nėra, todėl keista, kad dėl to kyla ginčai", – argumentavo Z.Sarakienė.

Kompromiso paieškos

Vis dėlto užvirusios aistros artimiausiu metu gali nurimti, mat tiek vieni, tiek kiti linkę tartis dėl kompromiso. Kaip patvirtino Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis, praėjusią savaitę Vyriausybėje vykusiame nacionalinių kanalų atstovų ir retransliuotojų susitikime televizijos sutiko neapmokestinti jų turinio retransliavimo iki tol, kol šalyje bus išjungta analoginė antžeminė televizija. Planuojama, kad tai įvyks 2012 m. Kol kas šis pažadas neįtvirtintas suinteresuotų šalių parašais, tačiau, pasak J.Jurelionio, daugiau detalių turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę.

"Aktyviai keičiamės nuomonėmis ir ateityje turėtume pasirašyti susitarimą su nacionaliniais transliuotojais, kad jie iki pat 2012-ųjų jokių mokesčių neįves. Jeigu šio susitarimo oficialiai įteisinti nepavyktų, tada prieš priimant įstatymą bandysime savo argumentus pateikti Seimui", – dėstė J.Jurelionis.

Apie abiem pusėms priimtiną kompromisą kalba ir televizijos. "Mes niekada nesakėme, kad apmokestinsime savo turinį, tačiau niekas mūsų nesiklausė. Suprantame rinkos realijas ir tai, kad iš karto įvestas mokestis už kanalų turinį gali tapti našta visiems", – teigė Z.Sarakienė ir pridūrė, kad dėl galutinio operatorių ir retransliuotojų susitarimo dar bus deramasi.

Kad būtų įvestas mokestis už komercinių televizijos kanalų retransliaciją, kai bus išjungta analoginė televizija, pritaria ir "Teo". Jeigu mokestis būtų įvestas anksčiau, bendrovės manymu, tai gerokai apsunkintų skaitmeninės televizijos plėtrą šalyje.

Įstatymas suteiktų galios

Konkurencijos taryba (KT), išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, atkreipė dėmesį į tai, kad komercinės šalies televizijos galės piktnaudžiauti savo padėtimi. Kaip nurodė KT, didieji kanalai – LNK ir TV3 – galėtų iš mažesnių transliuotojų reikalauti įsigyti visą kanalų paketą. Antra, be didžiųjų kanalų joks retransliuotojas iš viso nematytų savo galimybės veikti rinkoje. Esant tokiai padėčiai, tikėtina, kad televizijos gali tiesiog grupuoti retransliuotojus, taikyti nevienodas kainas.