Rugpjūtį, palyginti su liepa, vidutinė didmeninė elektros kaina padidėjo 73 proc. iki 80 eurų už megavatvalandę (MWh). Tuo pat metu 2023 ir 2024 metais ji siekė atitinkamai siekė 106,9 ir 102,5 euro. 

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo visame regione sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, šiluminių elektrinių remontas Latvijoje ir Estijoje bei „Estlink 1“ jungties remontas.

„Ši kaina (80 eurų – BNS) vis dar mažesnė nei pernai ar užpernai, kai vidutinė kaina rugpjūtį viršijo 100 eurų. Nors vėjo ir saulės jėgainės Lietuvoje gamino nemažus energijos kiekius, jų gamyba visame regione buvo itin permaininga. Pirmomis rugpjūčio dienomis fiksavome net 19 valandų, kai elektros kainos buvo neigiamos, o paskutinėmis dienomis kaina buvo pasiekusi 450 eurų už MWh lygį“, – pranešime sako P. Kozlovas.

Pasak jo, Baltijos šalių elektros rinkos tendencijos tampa artimos Suomijos rinkai.

Latvijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pat, kaip Lietuvoje, o Estijoje – 77 eurai už MWh. Baltijos jūros regione didžiausios kainos formavosi Lenkijoje – 90 eurų, o mažiausios – iki 10 eurų – Norvegijos šiaurinėse zonose.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 860 GWh – 6 proc. mažiau nei liepą, šalyje buvo pagaminta 637 GWh elektros – 2 proc. daugiau. Vietos elektrinės užtikrino 74 proc. suvartojimo.

Bendras importo srautas per mėnesį sumažėjo 4 proc. iki 500 GWh: iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį  importuota 64 proc., iš Latvijos – 26 proc., o iš Lenkijos – 9 proc.

Eksportas padidėjo 3 proc. iki 197 GWh: į Latviją – 56 proc., 31 proc.  – į Lenkiją, o likę 13 proc. – į Skandinaviją.