Šiemet vairuotojams į autoservisus gali tekti užsukti gerokai dažniau nei pernai. Kelininkai gąsdina, kad Vyriausybei sumažinus finansavimą neužteks pinigų net lopyti duobėms šalies keliuose ir gatvėse.

Sigitas Bublys: Savivaldybių, seniūnijų atstovai griebėsi už galvų pamatę, kad pinigų gali neužtekti net vietos keliams greideriuoti ir duobėms tvarkyti. Apie naują asfaltą nėra net minčių.

Blogiausia – miestuose

Planuotas kapitalinis miestų gatvių tvarkymas, tiltų remontas virsta miražu, o duobės keliuose netrukus taps dar skaudesne realybe. Taip prognozuoja kelininkai, pasipiktinę Vyriausybės užmojais nurėžti kelių remontui skirtas lėšas.

Iš viso Lietuvos automobilių kelių direkcijai šiemet numatyta skirti 775,7 mln. litų – tai beveik pustrečio karto mažiau nei pernai, kai buvo atseikėta 1,8 mlrd. litų. Tačiau savivaldybėms atiteks tik menka šios sumos dalis, tad neaišku, iš ko bus tvarkomos duobės miestų gatvėse.

Kelininkų asociacijos "Lietuvos keliai" duomenimis, šalies savivaldybės šiais metais geriausiu atveju gaus 194 mln. litų – beveik perpus (43 proc.) mažiau nei pernai, kai buvo skirta 453 mln. litų.

"Savivaldybių, seniūnijų atstovai griebėsi už galvų pamatę, kad pinigų gali neužtekti net vietos keliams greideriuoti ir duobėms tvarkyti. Apie naują asfaltą nėra net minčių", – skundėsi asociacijos vykdomasis direktorius Sigitas Bublys.

Jo teigimu, 60 Lietuvos savivaldybių negalės tinkamai prižiūrėti gatvių, remontuoti kelių, dviračių ir pėsčiųjų takų, o šalyje netrukus gali atsirasti neišvažiuojamų kelių.

"Prieš metus puoselėta svajonė išasfaltuoti didžiąją dalį Lietuvos žvyrkelių dabar yra tik miražas. Negaudami pakankamo finansavimo, vėl būsime priversti kvėpuoti dulkėmis ir gadinti automobilių važiuokles dardėdami žvyrkeliais", – kalbėjo S.Bublys.

Bandys kovoti

"Lietuvos keliai" ir savivaldybių asociacija siūlo kai kurias miestų gatves pripažinti transporto koridoriais – tokiu atveju joms galėtų būti skirtas papildomas finansavimas iš ES fondų, kurių pinigai nėra prieinami savivaldybėms.

"Bendromis pastangomis su kelininkais bandysime teikti įvairių siūlymų, ką reiktų daryti, kad gatvėse būtų mažiau duobių ar bent jau būtų tęsiami pradėti darbai", – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas.

Kelių tiesimo įmonės susirūpinusios ir dėl savo kailio – taip drastiškai sumažinus finansavimą joms gresia bankrotų banga. Esą jau dabar iš 7,3 tūkst. kelių statybos ir priežiūros bendrovėse dirbusių žmonių atleista per tūkstantį, o įgyvendinus Vyriausybės numatytą taupymo programą tektų atsisveikinti mažiausiai dar su 4 tūkst. darbuotojų.

Kelininkai priminė ir neseną Kleboniškio tilto Kaune avariją – neremontuojant tiltų, tokių griūčių gali būti ir daugiau. Anot "Lietuvos kelių" atstovų, šalyje pagal kelio statinių renovacijos 2005–2010 m. programą tiltų renovacijai skiriamas lėšas kasmet reikia didinti 7 proc. Tačiau finansavimas mažinamas. Pernai tiltų, viadukų ir pralaidų statybai, rekonstrukcijai ir remontui iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų buvo skirta beveik 45,4 mln. litų, už juos buvo rekonstruota dešimt, suremontuota penkiolika tiltų ir viadukų, rekonstruota viena ir suremontuotos 107 pralaidos. Šįmet šiems darbams numatyta 34 mln. litų.

Nebus kam dirbti?

Dėl įmonių likimo nerimauja ir Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). Jos skaičiavimais, jei iš kelininkų bus atimta tiek pinigų, kiek užsimojo Finansų ministerija, visoje šalyje geriausiu atveju pavyks sutvarkyti vos 1,5 proc., apie 200 km, kelių. Tai reiškia, kad kai kuriuose regionuose jau šiais metais gali atsirasti neišvažiuojamų kelio ruožų.

"Bet kokiai organizacijai staiga 65 proc. sumažinus finansavimą, viskas sugriūtų. Mes nesame išimtis: po pirmo finansų karpymo etapo, kai programos biudžetas buvo sumažintas 26 proc. (nuo 1,8 iki 1,3 mlrd. litų), dar turėjome vilčių dirbti taip, kad Lietuvos kelių būklė bent jau drastiškai neblogėtų. Tačiau dabar atrodo, kad apskritai nebus kam dirbti", – nuogąstavo LAKD vadovas Virgaudas Puodžiukas.

Valdžia: visi sotūs nebus

Tačiau Vyriausybė – nepalenkiama. Finansų ministerija ir premjeras Andrius Kubilius tikina, kad taupyti reikia ir dabar svarbiausia apsaugoti jautriausias biudžeto eilutes – pensijas, atlyginimus, pašalpas ir t. t.

"Kadangi darbų kainos krinta, o konkurencija intensyvėja, sieksime už turimas lėšas padaryti kuo daugiau darbų", – gyventojus guodė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

"Suprantame kelininkų rūpesčius, tačiau sprendimus diktuoja ekonomikos sunkmečio sąlygos. Valstybė išlaidas mažina visoms sritims, tai daroma siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą. Tuo pačiu metu ieškoma alternatyvių, kompromisinių sprendimo būdų. Kelių priežiūros ir plėtros programa šį mėnesį sumažinta 564,9 mln. litų – nuo pradžioje numatyto 1,3 mlrd. iki 775,7 mln. litų. Tačiau kaip atsvara numatomos papildomos ES paramos lėšos – 411 mln. litų, tad realiai šios išlaidos mažinamos tik 153,9 mln. litų", – dienraščiui sakė Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Šniukas.

Nukenčia kokybė

Skambant kelininkų skundams pasigirsta nuomonių, kad šiems skirtų pinigų tikrai pakaks. Esą iki šiol iš valstybės užsakymų jie gyveno kaip inkstai taukuose. O dabar jiems tiesiog teks atsisakyti dalies didelio pelno.

Tačiau finansų ekspertai įsitikinę, kad įmonėms kaip tik reikia leisti dirbti ir užsidirbti. "Nematau nieko bloga, kad taisydamos kelius įmonės uždirba pinigus. Pelnas – verslo esmė. Mano nuomone, aktualesnė kita problema: viešuose konkursuose dalyvaujančios įmonės žada pastatyti objektus, taip pat kelius, už mažesnę sumą, nei tai realiai įmanoma. Dėl darbo įmonės pasiryžusios bet kam, net prisiimti nuostolius. Toks požiūris gali būti kenksmingas. Pradėjus projektą ir pritrūkus lėšų darbai gali sustoti pusiaukelėje arba būti atlikti nekokybiškai", – sakė Finansų analitikų asociacijos prezidentė Daiva Rakauskaitė.