Nauji mokesčiai ūkininkams iš rinkos gali išstumti lietuvišką produkciją: ją pakeistų lenkiška

„Šiemet absoliučiai nieko nelaistėme, kadangi yra daug drėgmės. Įprastai naudojame vandenį iš kanalų, upių ir laistome“, – kalbėjo ūkininkas Algimantas Vaupšas.

Vyras 300 hektarų plote augina bulves, kopūstus, morkas, burokėlius ir rabarbarus, tad sunkiai suskaičiuoja, kiek vandens sunaudoja laistymui. Ūkininkas sako, kad viskas priklauso nuo oro sąlygų ir laistomo ploto. Panašu, kad ateityje vandenį reikės ne tik skaičiuoti, registruoti, bet ir už jį mokėti.

„Mes jau esame apsaugoję požeminį vandenį pagal Europos Sąjungos Bendrosios vandenų politikos direktyvos nuostatas, tačiau nesame tokiu pačiu režimu apsaugoję paviršinių vandenų“, – pasakojo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nuo 2024 m. Aplinkos ministerija siūlo suregistruoti visus, kurie per parą sunaudoja daugiau nei dešimt kubų paviršinio vandens. Iki šiol buvo skaičiuojamas tik gręžinių vanduo, o dabar siekiama suvienodinti požeminio ir antžeminio vandens naudojimą tam, kad sumažėtų motyvacija naudoti tik vandens telkinius, upes ar ežerus, kurie sausrų metu yra pažeidžiamiausi.

„Mes turime iš vandens telkinių apskaityti paėmimą nuo dešimties kubų per parą. Gyventojams yra tokia prievolė, kurie per parą ima daugiau“, – tęsė S. Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Mokėti už vandenį teks tiems, kurie sunaudoja daugiau kaip 100 kubų per parą.

Anot Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, tai paveiks daržovių augintojus.

„Labiausiai palies tuos ūkius, kurie turi specializuotas laistymo sistemas. O tokių specializuotų daržininkystės ūkių daržovių laistymo poreikis yra itin didelis“, – kalbėjo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Įvesti mokesčiai paveiks ir galutinį vartotoją – pirkėją, nes brangsta trąšos, kuras, elektra.

Konkurencinėje aplinkoje mūsų ūkininkai pralaimės tiems, kuriems valdžia priima palankesnius sprendimus.

Pasak ūkininkų, jiems nepalankūs valdžios sprendimai dar labiau sumažins daržininkystę Lietuvoje. Jau dabar daugiau nei pusė parduodamų daržovių atkeliauja iš svetur, daugiausiai – iš Lenkijos.

„Lietuva valgys užsienietišką produkciją, lenkams nereikia nieko mokėti, tai bus lenkiška produkcija“, – kalbėjo A. Vaupšas.

„Konkurencinėje aplinkoje mūsų ūkininkai pralaimės tiems, kuriems valdžia priima palankesnius sprendimus, o konkrečiai daržininkystėje bene agresyviausias konkurentas yra Lenkijos ūkininkai, o Lenkijos valdžia, matyt, labiau myli ūkininkus“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Aplinkos ministras tikina, kad nauja tvarka tik padės tiksliau apskaičiuoti vandens paėmimą. Nuostolių ūkininkams ir juo labiau gyventojams pakeitimai nesukels.

„Lietuvoje yra vos viena dvi įmonės, kurios galėtų paimti 100 kubinių metrų per parą“, – pasakojo S. Gentvilas.

Dauguma gyventojų grėsmės vandens telkiniams iš viso neįžvelgia. Jie sutinka tik su tuo, kad didiesiems verslininkams vanduo gali būti apmokestintas.

Iš savo žemės plotuose esančių vandens telkinių imamas vanduo nebus apmokestintas.