- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seime kelią skinasi siūlymas kai kuriais atvejais leisti Lietuvoje skelbti streikus ir stichinių nelaimių zonose, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį. Darbdavių teigimu, tokios pataisos gali kelti grėsmę, sudaryti sąlygas manipuliuoti profesinėmis sąjungos ir net destabilizuoti valstybę itin sunkiose situacijose.
Siūlymą liberalizuoti darbo kodeksą ir sudaryti galimybę streikams net karo atveju pateikė parlamentarai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas. Kaip nurodoma įstatymo pakeitimo projekte, absoliutus draudimas streikuoti įvedus nepaprastąją padėtį yra per griežtas ir perteklinis.
Siūloma vietoje absoliutaus draudimo numatyti, kad streikai gali būti draudžiami tik tada, kai jie turi įtakos aplinkybėms, dėl kurių paskelbta, pavyzdžiui, nepaprastoji ar karo padėtis. Esą skelbdamas nepaprastąją padėtį, Seimas arba prezidentas galėtų tiesiog nurodyti, kad streikuoti galima arba negalima.
Įžvelgia manipuliavimo galimybes
Tačiau darbdaviai abejoja, ar tai gera idėja. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad streikų liberalizavimo klausimas, leidžiant juos skelbti stichinių nelaimių zonose, regionuose, kur paskelbta mobilizacija, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, yra labai nevienareikšmis.
„Visi puikiai suvokiame, kokioje kaimynystėje gyvename. Tad kyla klausimas, kas prisiims atsakomybę pasakyti, kuris streikas ir kurioje Lietuvos dalyje galimai turės arba neturės įtakos nepaprastosios padėties situacijai. Tikrai neturime tiek sustabdytų, neįvykusių streikų ar neišspręstų problemų įmonių viduje, kad reikėtų rizikuoti ir suteikti galimus papildomus įrankius situacijos destabilizacijai įtemptu laikotarpiu“, – teigia V. Janulevičius.
Tikrai neturime tiek sustabdytų, neįvykusių streikų ar neišspręstų problemų įmonių viduje, kad reikėtų rizikuoti ir suteikti galimus papildomus įrankius situacijos destabilizacijai įtemptu laikotarpiu.
Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat sako, kad toks liberalizavimas sunkiais šalies ūkiui laikais gali pridaryti problemų. Be to, tai gali suteikti galimybę trečiosioms šalims daryti įtaką mūsų šaliai ir jos politiniams procesams per profesines sąjungas.
„Nenoriu čia pinti politikos, todėl kalbėdami apie įvairias galimas įtakos grupes, sakykime „konkurentai“. Tų grupių gali būti įvairų, tai ne tik nedraugiškų šalių tarnybos. Prisiminkite, kas dėjosi JAV ir Italijoje 7–10 dešimtmečiais, kai mafija manipuliavo, o kai kur tiesiogiai valdė profsąjungas. Nenorėčiau, kad pas mus taip nutiktų. Apie galimybę ir nedraugiškoms valstybės kišti nosį kur nereikia, jau net nepradėsiu. Noriu pasakyti, kad apie streikų liberalizavimą ir kitus darbo aspektus kalbėti reikia. Bet taip pat reikia nutarti, kas bus atsakingas, jei nutiktų kas nors negero. Reikia labai gerai apsvarstyti, kaip ta pataisa bus suformuluota“, – teigia D. Arlauskas.
Darbdaviai nerimauja, kad kažkas gali manipuliuoti profsąjungomis arba tiesiog jas papirkti, kad streikas būtų organizuojamas kritiniu momentu. Pavyzdžiui, jei prasidėjus karui, kiltų streikas Giraitės ginkluotės gamykloje.
Padėtį šalyje destabilizuotų ir sukrėtimai kituose sektoriuose. Tarkime, jei prie problemų, susijusių su grūdų tiekimu iš Ukrainos, prisidėtų dar sausra ir streikas agroverslo įmonėse.
„Senose demokratijose, tokiose kaip Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, streikai yra netgi dažnesni nei pas mus. Ten profsąjungų atstovai ateina pas darbdavius ir sako: ko reikia, kad padidintumėte mums atlyginimą? O Lietuvoje jie ateina ir sako: priversime jus padidinti mums atlyginimą. Yra dideli mentaliteto skirtumai“, – konstatuoja D. Arlauskas.
Darbdavių atstovas įsitikinęs, kad streikuoti, kuomet situacija šalyje nestabili, yra neatsakinga. Be to, artėja savivaldos rinkimai, tad bus populizmo, kuriam reikia atsispirti. Juoba kad būtent tokiais neramiais laikotarpiais situacija pasinaudoti aktyviausiai siekia trečiosios šalys.
Teisininkai siūlo gerai apgalvoti
Darbdaviams iš dalies linkę pritarti ir teisės ekspertai. Pasak jų, prieš priimant sprendimus derėtų juos gerai pasverti.
„Galiojantis darbo kodeksas šiuo metu visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas, pagal kurias streikų draudimas yra pateisinamas nepaprastosios padėties atveju, jeigu yra numatytas tokio draudimo terminas, o toks terminas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas. Tuo tarpu pakeitimų iniciatoriai siekia apversti viską aukštyn kojomis ir komplikuoti valstybės padėtį esant grėsmėms valstybės konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai. Tad tokie pakeitimai išderintų vientisą ir veiksmingą teisės sistemą nepaprastosios padėties metu“, – sako advokatas Vaidas Radvila.
Darbo kodekso pataisas dėl streikų liberalizavimo Seimas toliau svarstys birželio 7 dieną, gavęs Vyriausybės išvadą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...