Siūlymą liberalizuoti darbo kodeksą ir sudaryti galimybę streikams net karo atveju pateikė parlamentarai Julius Sabatauskas ir Tomas Tomilinas. Kaip nurodoma įstatymo pakeitimo projekte, absoliutus draudimas streikuoti įvedus nepaprastąją padėtį yra per griežtas ir perteklinis.

Siūloma vietoje absoliutaus draudimo numatyti, kad streikai gali būti draudžiami tik tada, kai jie turi įtakos aplinkybėms, dėl kurių paskelbta, pavyzdžiui, nepaprastoji ar karo padėtis. Esą skelbdamas nepaprastąją padėtį, Seimas arba prezidentas galėtų tiesiog nurodyti, kad streikuoti galima arba negalima.

Įžvelgia manipuliavimo galimybes

Tačiau darbdaviai abejoja, ar tai gera idėja. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad streikų liberalizavimo klausimas, leidžiant juos skelbti stichinių nelaimių zonose, regionuose, kur paskelbta mobilizacija, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, yra labai nevienareikšmis.

„Visi puikiai suvokiame, kokioje kaimynystėje gyvename. Tad kyla klausimas, kas prisiims atsakomybę pasakyti, kuris streikas ir kurioje Lietuvos dalyje galimai turės arba neturės įtakos nepaprastosios padėties situacijai. Tikrai neturime tiek sustabdytų, neįvykusių streikų ar neišspręstų problemų įmonių viduje, kad reikėtų rizikuoti ir suteikti galimus papildomus įrankius situacijos destabilizacijai įtemptu laikotarpiu“, –  teigia V. Janulevičius.

Tikrai neturime tiek sustabdytų, neįvykusių streikų ar neišspręstų problemų įmonių viduje, kad reikėtų rizikuoti ir suteikti galimus papildomus įrankius situacijos destabilizacijai įtemptu laikotarpiu.

Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat sako, kad toks liberalizavimas sunkiais šalies ūkiui laikais gali pridaryti problemų. Be to, tai gali suteikti galimybę trečiosioms šalims daryti įtaką mūsų šaliai ir jos politiniams procesams per profesines sąjungas.

„Nenoriu čia pinti politikos, todėl kalbėdami apie įvairias galimas įtakos grupes, sakykime „konkurentai“. Tų grupių gali būti įvairų, tai ne tik nedraugiškų šalių tarnybos. Prisiminkite, kas dėjosi JAV ir Italijoje 7–10 dešimtmečiais, kai mafija manipuliavo, o kai kur tiesiogiai valdė profsąjungas. Nenorėčiau, kad pas mus taip nutiktų. Apie galimybę ir nedraugiškoms valstybės kišti nosį kur nereikia, jau net nepradėsiu. Noriu pasakyti, kad apie streikų liberalizavimą ir kitus darbo aspektus kalbėti reikia. Bet taip pat reikia nutarti, kas bus atsakingas, jei nutiktų kas nors negero. Reikia labai gerai apsvarstyti, kaip ta pataisa bus suformuluota“, –  teigia D. Arlauskas.

Darbdaviai nerimauja, kad kažkas gali manipuliuoti profsąjungomis arba tiesiog jas papirkti, kad streikas būtų organizuojamas kritiniu momentu. Pavyzdžiui, jei prasidėjus karui, kiltų streikas Giraitės ginkluotės gamykloje.

Padėtį šalyje destabilizuotų ir sukrėtimai kituose sektoriuose. Tarkime, jei prie problemų, susijusių su grūdų tiekimu iš Ukrainos, prisidėtų dar sausra ir streikas agroverslo įmonėse.

„Senose demokratijose, tokiose kaip Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, streikai yra netgi dažnesni nei pas mus. Ten profsąjungų atstovai ateina pas darbdavius ir sako: ko reikia, kad padidintumėte mums atlyginimą? O Lietuvoje jie ateina ir sako: priversime jus padidinti mums atlyginimą. Yra dideli mentaliteto skirtumai“, – konstatuoja D. Arlauskas.

Darbdavių atstovas įsitikinęs, kad streikuoti, kuomet situacija šalyje nestabili, yra neatsakinga. Be to, artėja savivaldos rinkimai, tad bus populizmo, kuriam reikia atsispirti. Juoba kad būtent tokiais neramiais laikotarpiais situacija pasinaudoti aktyviausiai siekia trečiosios šalys.

Teisininkai siūlo gerai apgalvoti

Darbdaviams iš dalies linkę pritarti ir teisės ekspertai. Pasak jų, prieš priimant sprendimus derėtų juos gerai pasverti.

„Galiojantis darbo kodeksas šiuo metu visiškai atitinka Tarptautinės darbo organizacijos nuostatas, pagal kurias streikų draudimas yra pateisinamas nepaprastosios padėties atveju, jeigu yra numatytas tokio draudimo terminas, o toks terminas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas. Tuo tarpu pakeitimų iniciatoriai siekia apversti viską aukštyn kojomis ir komplikuoti valstybės padėtį esant grėsmėms valstybės konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai. Tad tokie pakeitimai išderintų vientisą ir veiksmingą teisės sistemą nepaprastosios padėties metu“, – sako advokatas Vaidas Radvila.

Darbo kodekso pataisas dėl streikų liberalizavimo Seimas toliau svarstys birželio 7 dieną, gavęs Vyriausybės išvadą.