„Pirmą pirkėjų sumažėjimą pastebėjome per karantiną – per pirmąjį karantiną, per antrąjį karantiną. Po to srautai šiek tiek atsistatė. Galutinis pirkėjų srauto nukritimas buvo nuo rugsėjo 13 d., kai įsigaliojo galimybių pasas. Dėl 5 proc. turbūt niekas nesakytų – galėtume sakyti, kad išvažiavo, gal perka elektroniniu būdu... Bet kai 20–30 proc. sumažėjo, tai jau tikrai yra reikšmingi skaičiai“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė.

Pasak R. Vainienės, dėl pandemijos pirkėjų įpročiai apskritai galėjo pasikeisti.

„Pirkėjų įpročiai tikrai pasikeitė, gali būti, kad jie jau dabar visą laiką lankysis prekybos vietose rečiau, pirks labiau apgalvotai, bus didesnis jų krepšelis. Bet tas rugsėjo 13 d. efektas buvo toks ryškus, kad, ko gero, dabartinį kritimą mes labiau siejame su galimybių pasu. Bet neatmetame ir to faktoriaus, kad kai kurių pirkėjų įpročiai lankytis parduotuvėse negrįžtamai pasikeitė – nebėga dabar dėl kiekvieno pieno pakelio ar duonos, pagalvoja iš anksto ir nusiperka daugiau“, – tikino moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Anot R. Vainienės, tikėtina, kad žmonės, neturintys galimybių paso, apsipirkinėja Lenkijoje.

Pirkėjų įpročiai lankytis parduotuvėse negrįžtamai pasikeitė – nebėga dabar dėl kiekvieno pieno pakelio ar duonos, pagalvoja iš anksto.

„Lenkija buvo, yra ir išlieka kaip apsipirkimo alternatyva. Žinome, kad ten ir pridėtinės vertės mokestis maisto produktams yra palankesnis ir dar mažinamas. Ne tik patys žmonės važiuoja, bet yra ir tokia paslauga, kad tu gali užsisakyti iš namų ir tau atveš prekių iš lenkiškos parduotuvės. Čia yra vienas iš faktorių, bet jis visą laiką buvo, jis nėra naujai atsiradęs. Gal kaip tik, kai buvo judėjimo ribojimai, šitą apsipirkimo kanalą labiau išmušė. Taip, žmonės labiau įgudo pirkti elektroninėse parduotuvėse, įskaitant ir maistą. Dėl maisto dar galvojame, kad žmonės sugrįžo maitintis į viešąjį maitinimą. Labai ilgą laiką viešasis maitinimas buvo apribotas, buvo tik išsinešti. Dabar žmonės su galimybių pasu gali eiti į viešojo maitinimo įstaigas valgyti, tai reiškia, kad jie mažiau gamina namie. Tai yra reikšmingas faktorius, nes mes matome labai intensyvų gyvenimą viešajame maitinime“, – teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė.

Kaip tvirtino pašnekovė, pirkėjų parduotuvėse buvo mažiau ir kalėdiniu laikotarpiu, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

„Buvo mažiau. Prekybininkai pastebėjo, kad iš anksto labiau užsipirko, labiau pagalvojo, neatidėjo paskutinei minutei. Čia yra viena pamoka, kad niekada negalima spręsti apie padėtį rinkoje ar prekybos tinkluose pagal tai, ką jūs kaip pirkėjas pamatote. Tai tikrai neatspindi bendro vaizdo“, – aiškino R. Vainienė.

„Prekybininkams trūksta darbuotojų, jie darbuotojų ieško nuolat. Labai daug darbuotojų ieškoma nuolat, nes kaita yra labai nemaža. Bet kad darbo procesus jiems teko perorganizuoti, tai yra faktas. Kasininkai, žmonės, kurie yra kasoje, jie aptarnauja žmones, pirkėją. Natūralu, kad nebus taip, kad kasoje sėdi žmogus, bet nėra pirkėjų. Paprastai visada stengiamasi, kad jis nesėdėtų tuščiai. Matomai bus kažkokie ilgalaikiai pokyčiai, jei šita tendencija išsilaikys“, – šnekėjo ji.