„Kas liečia kitų metų biudžetą, aš manyčiau, kad mums nereikia puoselėti kažkokių ypatingų iliuzijų, kad staiga atsirastų keli šimtai milijonų eurų papildomai, bet reikia žiūrėti, kaip yra įmanoma iš institucijų biudžetų, iš joms skirtų asignavimų skirti lėšas oro erdvės apsaugos stiprinimui“, – LRT radijuje pirmadienį kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

Pasak jo, diskutuojama ir apie klasikinę oro gynybą, ir apie antidronines sistemas, taip pat lengvesnį kontrabandinių oro balionų aptikimą ir neutralizavimą.

„Tai temos, kurios reikalauja papildomo finansavimo, bet suprantant, kad Seime yra išties ambicingas gynybos biudžetas – 5,38 proc. (bendrojo vidaus produkto – BNS), tai šiandien negalėčiau kažko žadėti, kad iš tikrųjų bus papildomos lėšos numatytos šiam tikslui“, – sakė D. Matulionis.

BNS rašė, kad kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai Vyriausybė suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies BVP.

Daugiau lėšų gynybai reikia Lietuvai be kita ko planuojant iki 2027-ųjų pabaigos priimti apie 4–5 tūkst. karių Vokietijos brigadą ir iki 2030-ųjų siekiant įkurti Pirmąją Lietuvos kariuomenės diviziją, kurią sudarys apie 20 tūkst. karių.

Pasak D. Matulionio, jeigu parlamente nebūtų valios priimti 5,38 proc. BVP siekiantį gynybos biudžetą, „reikėtų peržiūrėti prioritetus“ dėl brigados priėmimo ir divizijos steigimo.

„Aš tikiu, kad yra stipri politinė valia Seime ir biudžetas bus patvirtintas, ir mes tikrai iškelta galva galėsime garbingai sąjungininkams pasakyti, kad mes ne tik reikalaujame, kad pas mus kažkas būtų dislokuota, (…) bet ir patys imsimės rimtų darbų ir atitinkamai būsime įvertinti, ir mūsų gynybos ir saugumo politika bus stipresnė negu buvo“, – LRT kalbėjo prezidento patarėjas.

Jis pažymėjo, kad dabar Lietuvoje yra dislokuoti ir tolesniam brigados priėmimui ruošiasi apie tūkstantį vokiečių karių.

D. Matulionis taip pat akcentavo, kad nesiruošiama atsisakyti tankų dėl didesnių investicijų į oro gynybą, nes „tiek dronai, tiek tankai turi savo vietą“.

„Tankai buvo ir išliks svarbi kovos priemonė ar dabartiniame, ar prieš tai buvusiuose karuose. Ir aš tikrai nenorėčiau pereiti iš vieno kraštutinumo į kitą, todėl manau, kad turime turėti ir tai, ir tai“, – sakė prezidento patarėjas.

BNS skelbė, kad Lietuva iki 2034-ųjų ketina įsigyti 44 vokiškus „Leopard“ tankus, kurių dalis šalį turėtų pasiekti 2029-aisiais. Vyriausybė rugpjūtį pritarė iš skolintų lėšų papildomai skirti 461 mln. eurų avansiniam mokėjimui už šiuos tankus.

Tuo metu dėl kontrabandiniams rūkalams gabenti naudojamų meteorologinių balionų, leidžiamų iš Baltarusijos, Lietuvai pastarąjį mėnesį teko kelis kartus stabdyti oro uostų darbą.

Šalies vadovai tai vadina Baltarusijos hibridine ataka, organizuojama ne be autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo žinios. Tokius Minsko veiksmus pasmerkė ES vadovės, palaikymą Lietuvai išreiškė NATO.

Reaguodama į civilinei aviacijai kylančią grėsmę, Vyriausybė su tam tikromis išimtimis mėnesiui uždarė sieną su Baltarusija. Šis sprendimas galioja iki lapkričio 30-osios, po to Ministrų kabinetas spręs dėl uždarymo pratęsimo.