- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinės darbuotojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 11,4 proc., arba 161 euru – iki 1572 eurų, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga.
Vidutinės darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 95 eurais (10,5 proc.) iki 998 eurų. Vien rugpjūtį jos siekė 1000 eurų.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teigia, jog pajamų augimui reikšmės turėjo minimalios algos, algos bazinio dydžio didinimas valstybės tarnautojams, neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo pakeitimai.
„Tiesa, darbo pajamas, gaunamas į rankas, tas realias darbo pajamas trečiąjį ketvirtį karpė ir didėjančios kainos“, – spaudos konferencijoje sakė ji.
Vidutinės pajamos daugiausiai – 18 proc. – didėjo viešojo valdymo sektoriuje: ministerijose, audito tarnybose ir kitose valstybės institucijose. Atlyginimai valstybės sienos apsaugos tarnyboje augo nuo 1607 eurų iki 1927 eurų.
Pasak K. Zitikytės, apdraustųjų skaičius augo ir rugsėjį buvo 3 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat mažėjo žmonių, kurie gavo nedarbo išmokas: rugsėjį jas gavo apie 66 tūkst., kai pernai – apie 90 tūkst.
Didžiausios vidutinės darbo pajamos rugsėjį buvo Neringoje (1300 eurų „į rankas“), Vilniuje, Kauno mieste ir rajone bei Vilniaus rajone.
„Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Nekilnojamąjį turtą šiame kurorte įsigiję sostinės gyventojai linkę deklaruoti čia ir gyvenamąją vietą“, – teigė K. Zitikytė.
Vilniuje vidutinės pajamos perkopė 1100 eurų po mokesčių, Kaune – 992 eurų. Po to rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės.
Mažiausias vidutines pajamas – nuo 725 iki 750 eurų į „rankas“ – gauna pasienio savivaldybių, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų – Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų – gyventojai.
Per metus daugiausiai – 13 proc. – vidutinės pajamos pakilo kurortuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Per 10 prox. jos augo Molėtuose, Kauno rajone ir mieste bei Vilniuje.
Anot K. ZItikytės, darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti nuo 2016-ųjų ir šį rugsėjį pasiekė 45 proc. Sostinėje rugsėjį jos siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų.
Pasak analitikės, didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija. Daugiausia dirbančiųjų susitelkę penkiuose miestuose ir rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44 proc. dirbančiųjų.
Per 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu – išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose. Labiausiai sumažėjo – 7 proc. – Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžyje.
Savivaldybėse, kur yra mažiausios žmonių pajamos, daugiausia dirba 50–59 metų žmonės. Biržuose, Pagėgiuose ir Kelmės rajonuose šio amžiaus yra kas trečias darbuotojas. Tuo metu Vilniuje ir Kaune kas trečias yra 30–39 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bandomasis „LTG Cargo“ traukinys į Lietuvą turėtų sugrįžti šiąnakt
Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) traukinys su kroviniais naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį turėtų sugrįžti į Lietuvą. ...
-
Verslo atstovai: Lietuva galėtų padėti kurti hipotekos sistemą Ukrainoje
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos verslai Ukrainai galėtų padėti ne tik atstatant miestus, bet ir dalindamiesi savo kompetencijomis. ...
-
V. Sinkevičius: EK Ukrainai šiemet siūlo skolinti 9 mlrd. eurų
Europos Komisija (EK) Ukrainai šiais metais siūlo skolinti 9 milijardus eurų – pinigai būtų skirti palaikyti karo nualintai šalies ekonomikai, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. ...
-
A. Armonaitė: Lietuva galėtų sukurti Ukrainos atstatymo fondą
Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią šalies infrastruktūrą, bet ir pati sukurti Ukrainos atstatymo fondą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonait...
-
Startuolių asociacijos vadovė: po penkerių metų Lietuvoje galime turėti dešimt vienaragių
Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė mano, kad penkerių metų perspektyvoje yra ganėtinai tikėtina, jog Lietuvoje bus dešimt vienaragių – privačių startuolių įmonių, kurių vertė viršija ...
-
M. Skuodis: išvežti Ukrainos grūdus per Lenkiją ir Lietuvą – sudėtinga1
Bandydamos padėti Ukrainai išvežti pernykštį grūdų derlių Lietuva ir Lenkija patiria didelių sunkumų, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot jo, dėl skirtingų geležinkelio vėžių per Lenkiją ir Lietuvą galima išve...
-
Pirmą šių metų ketvirtį lietuviškų prekių eksportas išaugo 35,7 proc.3
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžia, kad ekonominės diplomatijos komandos visame pasaulyje yra pasirengusios padėti Lietuvos verslui atverti naujas rinkas. Lietuviškos kilmės eksportas yra Lietuvos ekonomikos variklis, kuri...
-
Valstybės valdomos įmonės turėtų didinti grąžą valstybei
Valstybės valdomos įmonės per artimiausius trejus metus turėtų valstybei mokėti daugiau dividendų ir uždirbti didesnę grąžą nei iki šiol. Tai numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktame valstybės valdomų įmonių siektinų pa...
-
Pramonininkai: problema, kad nėra jokio politinio sprendimo, kaip reikėtų indeksuoti kainas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento patarėja Daiva Rimašauskaitė tikina, kad pramonininkus spaudžia laikas dėl kainų indeksavimo, nes jau keletą mėnesių brangsta projektai, o prasidėjus karui tapo akivaizdu, kad kai kurių pr...
-
Keičiasi vaikų priežiūros ir išmokų tvarka: ilgės trukmė, mokės daugiau
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytai ir Seimo pradėtai svarstyti naujai vaiko priežiūros pirmuosius dvejus jo gyvenimo metus išmokų tvarkai. ...