- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dažnai ir Lietuvoje girdime apie milžinišką startuolių naudą įvairiose srityse, tačiau ne visada suvokiame, ką tai reiškia praktikoje.
Konkurentas Panamos kanalui
Kadangi Lietuva – ne jūrų valstybė, o tik valstybė prie jūros, jos startuolių projektai nieko bendro neturi su jūrine industrija. Nors įsigilinus į jūrinę sritį joje galima padaryti daug atradimų, nes jūros ir vandenynai žemėje yra net mažiau ištirti nei kosmosas.
Įdomių idėjų iš jūrinės srities galima išgirsti iš kitų šalių startuolių. Amerikiečių nulinės gravitacijos transportavimo startuolis iš Floridos, vadinamas "Zergatran" (Zero Gravity Transportation), kuriame yra nemažai mokslininkų iš Harvardo ir kitų JAV mokslo įstaigų, sugalvojo unikalią vadinamųjų žaliųjų vartų idėją. Siūloma sukurti automatinę nebrangiai veikiančią sistemą, kuri perkeltų konteinerius iš Atlanto į Ramųjį vandenyną ir atvirkščiai. Iš esmės tai būtų konkurentas dabartiniam Panamos laivybos kanalui.
Krovinius tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų gabentų nulinės emisijos transporto mazgas.
"Zergatran" žalieji vartai visiškai pakeistų Atlanto ir Ramiojo vandenynų laivybos sistemą, nes laivams nebereikėtų plaukioti iš vieno vandenyno į kitą. Nebeliktų ir tokių terminų kaip "Panamax" ar "Post Panamax" laivas, nes Panamos kanalas neberibotų pasaulio laivų statybos dydžių.
Naudotų magnetines pagalves
"Zergatran" pasiūlė įrengti 80 mylių (apie 130 km) ilgio tunelį tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų, kuris vadinamas PILA (Puerto Internacional Las Americas).
Abipus tunelių būtų konteinerių visiškai automatizuoti pakrovimo ir iškrovimo terminalai. Konteineriai iš atplaukusio laivo būtų kraunami ant pavienių geležinkelio platformų.
Tokios technologijos jau egzistuoja kai kuriuose uostuose, kai konteineriai iškraunami ant automatinių vežimėlių, kurie juos pristato į sandėliavimo vietas.
Pagal "Zergatran" siūlymą, konteineriai platformose nuolatiniu srautu judėtų ne į sandėliavimo vietas, o į tunelį, kuris jungtų Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Konteinerių pervežimas vyktų naudojant magnetines pagalves. Jomis platforma su konteineriu 80 km tunelį tarp dviejų vandenynų įveiktų per 20–30 min.
Pervežti per tunelį konteineriai vėl būtų kraunami į laivus ir plukdomi toliau.
Visos startuolio siūlomos technologijos jau yra žinomos ir naudojamos. Traukiniai ant magnetinių pagalvių sėkmingai važinėja Japonijoje, diegiami Kinijoje. Automatinės konteinerių krovos technologijos veikia daugelyje didžiųjų pasaulio uostų.
Vieta: numatoma, kad tunelis galėtų būti tiesiamas Kolumbijoje, šalia sienos su Panama. / Zergratran.com nuotr.
Transporto modernizavimo pavyzdys
"Zergatran" vertinimu, įrengti logistikos ir laivybos pramonės revoliuciją Atlanto ir Ramiajame vandenynuose padarysiančius žaliuosius vartus kainuotų apie 15 mlrd. JAV dolerių.
Idėją pasiūliusio startuolio komanda pati ieško galimų projekto investuotojų. Ji išleido 15 mln. akcijų, kurių vertė – po 5 JAV dolerius. Taip pradėtas pirmasis finansavimo etapas, kur siekiama surinkti 75 mln. JAV dolerių. Dalis jų būtų skirta PILA tunelio, kelių ir perkrovimo terminalų techniniams dokumentams, galimybių studijai parengti.
Kada būtų statomas ir ar bus statomas pats tunelis, perkrovimo terminalai, priklausys nuo galimų šio projekto investuotojų intereso.
Manoma, kad pradėjus statybas tunelį su infrastruktūra tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų galima įrengti per šešerius metus. Su Panamos kanalu konkuruosiantis tunelis būtų tiesiamas per Kolumbijos teritoriją netoli sienos su Panama.
Realybė: dabar dideli konteineriniai laivai plaukia dar 1914 m. pastatytu 82 km ilgio Panamos kanalu. / Container-mag.com nuotr.
Mokslininkų komanda pristato projektą kaip pirmąjį pagal naujas technologijas galintį veikti ekologišką laivybos koridorių su nuline emisija, tai yra dirbantį be jokios taršos. Teigiama, kad toks naujos kartos laivybos projektas būtų pavyzdys, kaip galima modernizuoti pasaulinę transporto infrastruktūrą ir spręsti jūros prekybos kliūčių problemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atstovai: naikinant Klaipėdos kultūros ir meno tarybą nubraukiama bendruomenės patirtis
Ketvirtadienį Klaipėdos tarybai ketinant svarstyti klausimą dėl Klaipėdos kultūros ir meno tarybos naikinimo, jos buvę ir esami atstovai teigia, jog taip paneigiami bendruomenės resursai ir sukaupta patirtis, griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros be...
-
Latvijos banglentininkų čempionatą laimėjo 16-metis klaipėdietis2
Liepojoje vykusį Latvijos banglentininkų čempionatą laimėjo 16-metis klaipėdietis Orestas Nomgaudas. Iš viso šiame sporto renginyje dalyvavo septyni lietuviai, iš jų net trys klaipėdiečiai užėmė prizines vietas, nes pasiekė au...
-
Prieš bažnyčios atgavimo jubiliejų – prisiminimų paieškos1
Artėjant sukakčiai – Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios atgavimo 35-mečiui, klaipėdiečiai kviečiami pasidalinti prisiminimais ir istoriniais dokumentais, fotografijomis, literatūra apie bažnyčią. Visa medžiaga bus pristatoma jub...
-
Gydytojų artroskopuotojų konferencija išsiskyrė dalyvių gausa2
Pasisėmę žinių ir sužavėti aukštu profesionalumu – su tokiomis nuotaikomis po konferencijos skirstėsi iš įvairių Europos šalių į uostamiestį susirinkę gydytojai ortopedai-traumatologai. 18-oji tarptautinė Baltijos artro...
-
Krūtis tausojančio gydymo aktualijos – iš pirmų lūpų
„Kartais klaidingai manoma, kad krūties vėžys tėra vieno organo ar tik moterų liga“, – pastebi Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas ir Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirminink...
-
Klaipėda vėl vertins galimybę statyti 15 tūkst. vietų futbolo stadioną15
Klaipėda dar kartą vertins 15 tūkst. vietų futbolo stadiono statybų galimybės – tyrimą už 46 tūkst. eurų atliks bendrovės įmonės „Bauland“ ir „Newsec advisers LT“. ...
-
Klaipėdos centre – briedis18
Prasidėjus rudeninei miško žvėrių migracijai sekmadienio vakarą Klaipėdos centre pasirodė miško galiūnas briedis. ...
-
Ruošiamasi toliau atnaujinti Kuršių nerijos dviračių taką10
Likusias Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako nuo Smiltynės iki Nidos atkarpas ruošiamasi sutvarkyti 2024 metais, teigia Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD). ...
-
Lygė Drevernoje – ypatinga tradicija1
Paminėti rudens lygiadienį klaipėdiečiai vis dažniau važiuoja ne prie jūros, o prie marių, į Dreverną, kur kūrybingi žmonės pasistengia šventę nuspalvinti daugybe naujų patirčių. Taip šiame pamario miestelyje ir šiemet ats...
-
Kurortuose – be automobilių: nuomonės dėl tokio užmojo išsiskiria10
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas i...