Apynasrį antkainiams prekybininkai vadina kapitalizmo saulėlydžiu. Jie įsitikinę, kad dėl to prekės tik brangs, o konkurencija mažės.

Pakenks visam sektoriui

Šią savaitę Seime priimtos Kainų įstatymo pataisos, nustatančios maksimalų maisto produktų antkainio dydį, kuris didmeninėje rinkoje negali būti didesnis negu 15 proc., o mažmeninėje – viršyti 20 proc. produkto įsigijimo kainos, sukėlė audringą pasipiktinimo reakciją.

Vakar skubiai surengtoje konferencijoje Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Marius Busilas pažėrė daugybę priežasčių, dėl ko šis įstatymas pakenks visam prekybos sektoriui, o galiausiai ir paprastiems žmonėms.

Nustatytos antkainių ribos esą iš esmės panaikins konkurenciją, nes visi prekybininkai bus priverti taikyti maksimalius antkainius.

M.Busilas aiškino, kad prekybos įmonės taiko sudėtingą kainodarą, pagal kurią vienoms prekėms uždeda vos kelis procentus siekiantį antkainį, o kitoms – 25 proc. ar daugiau. Taip didesniais antkainiais kompensuojama mažesniųjų dalis. Nustačius ribas, prekybininkai esą būtų priversti maksimaliai įkainoti visų grupių prekes.

Asociacija jau kreipėsi į Prezidentą, prašydama vetuoti šį įstatymą.

Susitvarkys pati rinka

M.Busilui pritarė ir Laisvosios rinkos instituto atstovas Giedrius Kadziauskas. Anot specialisto, valstybei nereikėjo kištis ir į taip jau itin konkurencingą sektorių, o priimdamas tokį įstatymą Seimas parodė, kad Lietuva toliau lieka nestabili ir sunkiai prognozuojama šalis.

"Laisvoje Lietuvoje to dar nematėm, prasilenkiama su rinkos ekonomikos logika", – kalbėjo G.Kadziauskas ir teigė manantis, kad toks ribojimas neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų principų.

G.Kadziausko nuomone, visos problemos galėtų išsispręsti ir nesikišant valstybei, o kainos maisto produktų rinkoje ir taip jau pradėjusios mažėti dėl objektyvių ekonomikos priežasčių.

Smulkieji irgi nepatenkinti

Prieš šias įstatymo pataisas pasisakė ir Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius. Kelias parduotuves regione turintis A.Mackevičius sutiko, kad riboti didžiuosius prekybos tinklus būtina, tačiau tam reikia ieškoti kitų būdų.

"Toks įstatymas pakenks smulkiajam ir vidutiniam verslui, ypač regionuose. Sąnaudos tų prekių, kurias reikia pristatyti iki kaimuose gyvenančių žmonių, yra gerokai didesnės negu 20 proc. antkainis", – argumentavo verslininkas.

A.Mackevičius piktinosi ir nustatyta 3 mln. litų metinės apyvartos riba, kurią pasiekus būtų taikomas įstatymas. Anot jo, tokiu atveju įstatymas palies ir daugelį smulkiųjų parduotuvių, be to, stambesni verslininkai esą galės nesunkiai apeiti šį įstatymą išskaidydami savo tinklus į mažesnius vienetus.

Įstatymą ketina vetuoti

Nors šios savaitės pradžioje Seimas pagaliau ryžosi apriboti prekybininkų antkainius, prieš tokius užmojus sukilo beveik visi. Prekybininkai bandymą riboti jų pelną pavadino nesąmone, prieštaraujančia Konstitucijai, Prezidentas Valdas Adamkus iš karto leido suprasti, kad šį įstatymą vetuos, o vėliau susigriebė ir premjeras Andrius Kubilius, pavadinęs tai neapsižiūrėjimu.

Be to, naujasis įstatymas prekybos įmonėms draudžia imti bet kokias rinkliavas iš gamintojų ir tiekėjų. Už šio reikalavimo nevykdymą siūloma numatyti prekybininkams 5 proc. įmonės mėnesio apyvartos dydžio baudą.

Valentinas Mazuronis, Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas

Niekas ir negalėjo tikėtis kitokios prekybininkų reakcijos. Juos suprantu, bet visiškai su jų argumentais nesutinku. Kada nustatomas tam tikros antpelnių ribos, visai netrukdoma konkuruoti likusioje erdvėje iki 20 proc., o didmeninei prekybai – iki 35 proc.

Šiandien mūsų valstybėje yra ribojamas antkainis vaistams, tiek didmenininkams, tiek mažmenininkams leistinas antkainis siekia apie 8 proc. Kai buvo svarstomas dabartinis įstatymas, prekybininkai teigė, kad jo net nereikia, nes visi antkainiai ir taip yra mažesni nei 15–20 proc.

Iš tiesų šituo sunkiu laikotarpiu per krizę turi būti nustatyta riba, kiek galima uždirbti iš produktų, kurių žmonės negali nepirkti. Jeigu Lietuvoje iš tikrųjų egzistuotų laisva rinka, tas įstatymas būtų nereikalingas. Tačiau kai keturi prekybos tinklai yra užėmę apie 80 proc. maisto produktų rinkos ir mūsų Konkurencijos taryba nemato monopolizacijos, tai toks įstatymas vartotojų teisėms apginti yra būtinas.