Ministrui nerimą kelia beveik 127 mln. eurų mažėjantis KPPP finansavimas, dėl ko, anot jo, trūks pinigų paprastam kelių remontui.

„Neturime galimybių (kelių – BNS) būklės iki norimo lygio stabilizuoti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė J. Taminskas.

Komitetas trečiadienį pirmąkart svarstė 2026 metų biudžeto projektą, kuriame keliams numatyta 815,5 mln. eurų – apie 10 mln. eurų daugiau nei suplanuota šiemet.

Seimui priėmus biudžetą KPPP 2026-ųjų biudžetas siektų 436,6 mln. eurų, arba 126,8 mln. eurų mažiau nei šiemet (563,4 mln. eurų), iš kurių 206 mln. eurų numatyta savivaldybėms. KPPP mažės kitąmet pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, į kurį siūloma nukreipti 178,8 mln. eurų.

Pasak J. Taminsko, mažėjant KPPP mažiau lėšų bus skirta ir paprastam kelių remontui. Jo teigimu, iš Kelių fondo bus galima  finansuoti tik kapitalinį remontą.

„Valstybinės reikšmės keliams (KPPP biudžete – BNS) liks tik 229 mln. eurų, iš jų atėmus einamąją kelių priežiūrą, kitas reikalingas mokėtinas sumas (...) iš esmės paprastajam remontui liks nepilnas 100 mln. eurų. Čia matome didžiausią iššūkį. Lūkestis, kad KPPP mažų mažiausiai būtų toks, kaip 2025 metams – 540 mln. eurų“, – posėdyje kalbėjo J. Taminskas.

Ministras teigė, kad valstybei trūksta lėšų sutvarkyti visus kelius, todėl pagrindiniams projektams bus pasitelktas viešosios ir privačios partnerystės modelis (PPP).

„Bet daug projektų į PPP sudėti negalime, nes ilgoje perspektyvoje šis instrumentas yra brangus“, – pabrėžė J. Taminskas.

„Keliai neprotestuoja“

J. Taminsko teigimu, valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ itąmet neleista skolintis kelių būklei gerinti – tai leidžia šią vasarą priimtas Valstybinio kelių fondo įstatymas: „Nes ta skola įsiskaitytų į bendrą biudžeto skolą.“

Jis pabrėžė, jog bendrovė galėtų pasiskolinti apie 100 mln. eurų.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas vėliau trečiadienį sakė, kad „Via Lietuvai“ leidžiant skolintis turėtų būti mažinamos kitos biudžeto išlaidos.

„Via Lietuva“ besiskolindama lygiai taip pat naudoja fiskalinę erdvę, kurią gali naudoti ir tiesiog valstybė skolindamasi. Čia tas pats švarkas, tik kita kišenė. Pinigų kiekis nuo to nepadidės, jeigu „Via Lietuva“ pasiskolins“, – atsakydamas į BNS klausimą žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė K. Vaitiekūnas.

Komiteto narys, buvęs susisiekimo ministras socialdemokratas Eugenijus Sabutis aiškino, kad „kol radikaliai negalvosime apie kelių finansavimo didinimą“, kelių būklė negerės.

„Jei akcizo renkame vis daugiau, o keliams skiriame vis mažiau, tai atrodo keista. Kuro akcizas ir suvokiamas, (...) ir mokamas, kad grįžtų atgal į kelius. Visas negali grįžti, bet (kelių finansavimas – BNS) negali mažėti, kai (kuro akcizų – BNS) surinkimas didėja“, – kalbėjo E. Sabutis.

Tuo metu asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pakartojo verslo nuogąstavimus, jog sumažinus 2026 metų KPPP biudžetą, dalį jo perskirstant į Kelių fondą, realiai kelių ir tiltų finansavimas kitąmet gali būti mažesnis nei šiemet.

Savo ruožtu J. Taminskas svarstė, jog kelių būkle ir finansavimu galbūt nebus susirūpinta, kol neįvyks skaudžios nelaimės.

„Supraskime vieną dalyką – keliai neprotestuoja ir keliai nesiskundžia. Kai neprotestuoja, nelipa per langus, nepiketuoja, nešaukia, natūralu, neskauda tada politikams galvos. Galvą pradeda skaudėti, kada tiltas nugriūna, o dar labiau pradės galvą tada, kai, neduok, Dieve, tiltas įgrius į upę su geltonuoju autobusiuku“, – kalbėjo J. Taminskas.

Ministras interviu BNS yra sakęs, kad metinis finansavimas keliams maždaug 2028 metais galėtų pasiekti apie 1 mlrd. eurų – po to, kai pradės veikti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema (e. tollingas), iš kurios kasmet tikimasi surinkti apie 200 mln. eurų. Viliamasi, kad sistema vėliausiai pradės veikti nuo 2027-ųjų.