Dauguma gyventojų esą jau žino, kad po dvejų metų liks be analoginės televizijos (TV). Tačiau Lietuvai galėtų praversti ir kaimynų patirtis, kad tautiečiai neliktų prie nieko nerodančių televizorių.

Kaimynai aplenkė

Analoginės TV dienos Lietuvoje suskaičiuotos – 2012 m. spalio 29 d. ji bus išjungta. Latvijoje skaitmeninės TV era prasidėjo birželį, Estijoje – liepos 1 d. Ji tapo šeštąja ES šalimi, nutraukusia antžeminės analoginės TV transliacijas. Nuo kaimynų atsiliekanti Lietuva turi puikią progą įvertinti kitų Baltijos šalių patirtį ir nekartoti klaidų.

Latviams išjungus analoginę TV, kilo nepasitenkinimo banga, mat viskas buvo padaryta skubotai ir nenumatyta priedėlių įsigijimo kompensavimo tvarka mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams. Šiuos 50–60 eurų (172–207 litus) kainuojančius įtaisus arba naujus modernius televizorius sunkmečiu teko pirkti net 27 proc. šalies gyventojų.

Estijos valdžia taip pat neskyrė kompensacijų priedėliams.

"Mūsų surengtos informavimo kampanijos tikslinė grupė buvo vyresni kaimo gyventojai, nes jie labiausiai bijojo permainų. Sužinojome, kad skaitmeninė TV yra tai, ko žmonėms nereikia. Jiems nerūpi ES mastu vykdoma skaitmenizacija, daugelis estų tenori matyti tris kanalus. Nemažai daliai žmonių nesvarbi net kokybė. Buvo atvejų, kai vyresnio amžiaus kaimo gyventojų turimų televizorių ekranuose buvo matyti tik "sniegas" (eterio triukšmas – red. past.), o jie sakydavo: "Viskas gerai, aš girdžiu, ką ten kalba, man to užtenka." Žmonėms nuolatos reikėjo kartoti, kad perėjus prie skaitmeninės TV niekas nepasikeis, jie tiesiog galės matyti geresnės kokybės vaizdą", – patirtimi dalijosi Estijos skaitmeninės TV komiteto narys Jüri Pihelis.

Prastos antenos

Kiek daugiau nei prieš du mėnesius nutraukus analogines transliacijas, 2,5 proc. iš 570 tūkst. televizorius turinčių namų ūkių Estijoje neteko galimybės leisti laiką prie žydrųjų ekranų. Tačiau, pasak J.Pihelio, tokia pati gyventojų dalis TV nežiūrėdavo ir anksčiau. Esą net 19 proc. iš TV nežiūrinčių estų gyvena didžiuosiuose šalies miestuose ir informaciją gauna kitais kanalais, dažniausiai internetu. Tiesa, šie skaičiai dar keičiasi. Vien praėjusią savaitę skaitmeninę TV įsivedė 20 tūkst. namų ūkių.

J.Pihelis taip pat įspėjo, kad daliai Lietuvos gyventojų veikiausiai teks pirkti ne tik skaitmeninės TV priedėlius arba modernius televizorius, bet ir antenas.

"Neįvertinome vieno labai svarbaus dalyko – nemaža dalis kaimo gyventojų turi prastas antenas ir dėl to negali žiūrėti skaitmeninės TV. Suomiai mums tai sakė, bet mes neklausėme", – pripažino pašnekovas.

Reklamai – milijonas litų

Didžiausios Estijos telekomunikacijų bendrovės "Elion" rinkodaros vadovas Artis Otsas atkreipė dėmesį, kad reikėtų gerai apsvarstyti datą, kada išjungti analoginę TV: "Geriausia tai daryti vasarą, kai gyventojai TV žiūri nedaug. Taip pat labai svarbu yra tinkamai parengti komunikacijos strategiją, kad gyventojai suprastų ir nebijotų skaitmenizacijos."

Informavimo kampanijai per trejus metus estai išleido vos 4 mln. kronų (0,9 mln. litų). Lietuvoje šiam tikslui planuojama skirti apie 10 mln. litų. Dar keliasdešimt mln. litų (anksčiau buvo minėta 20–40 mln. litų suma) numatyta kompensuoti skaitmeninės TV priedėlių įsigijimo išlaidoms nepasiturintiems šalies gyventojams.

Tačiau konkreti suma išaiškės tik likus pusmečiui, iki bus išjungta analoginė TV. Anot Susisiekimo ministerijos Informacinių ir ryšių technologijų departamento direktoriaus Gyčio Liaugmino, tada bus suskaičiuota, kiek gyventojų jau turi skaitmeninę TV, kiek dar nepersijungė, kokiai daliai reikalinga parama ir kiek kainuoja priedėliai. Surinkus šią informaciją, Vyriausybės nutarimu priedėliams kompensuoti bus skirta atitinkama suma.

Išmesime pinigus?

Skaitmeninę antžeminę TV Lietuvoje retransliuojančios bendrovės "Teo LT" Paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas įsitikinęs, kad skirti tokias sumas beprasmiška, nes verslas jau atliko didžiausią darbą. Esą vartotojai iš esmės jau yra informuoti apie analoginės TV išjungimo faktą ir laiką.

"Apie skaitmeninę TV ir analoginės TV išjungimo datą žino 89 proc. šalies gyventojų. Žinomumas nuo 2008 m. vidurio iki 2010 m. rugpjūčio šoktelėjo nuo 50 iki 89 proc. gyventojų. Ar tikslinga investuoti dar 10 mln. litų iš ir taip jau skylėto šalies biudžeto, jei žinomumas jau yra?" – retoriškai klausė N.Ivanauskas.

Išjudino prekybą

Jis sukritikavo ir valdžios pasirinktą perjungimo datą, kuri veikiausiai sutaps su Seimo rinkimais. "Daugeliui žmonių tikriausiai reikės keisti antenas, o spalis nėra tam pats tinkamiausias mėnuo. Galėtume perjungti gerokai anksčiau. Technologiškai jau esame tam pasiruošę: skaitmeninės antžeminės TV siųstuvų tinklas dengia praktiškai visą Lietuvą, daugelis gyventojų gali naudotis ir interaktyviąja, kabeline ar kitomis skaitmeninės TV technologijomis. Tačiau didieji TV kanalai stengiasi atitolinti analoginės TV išjungimą, nes turi didžiulius reitingus ir nenori jų prarasti. Susisiekimo ministerija, matyt, jaučia tų kanalų spaudimą", – svarstė N.Ivanauskas.

Perėjus prie skaitmeninės TV, nemokamai turėtų būti prieinami 14 kanalų, todėl didieji transliuotojai esą gali netekti dalies žiūrovų.

Buitinės elektronikos pardavėjai tikisi, kad perėjimas prie skaitmeninio formato išjudins prekybą. Perjungimas išgelbėjo ir estų buitinės elektronikos pardavėjus. Vasarą, kai Latvijoje ir Estijoje buvo išjungta analoginė TV, žmonės suskubo pirkti naujų televizorių ir skaitmeninės TV priedų. Tiesa, lietuvių verslininkai artimiausiu metu didelių vilčių nepuoselėja, mat, kaip rodo estų ir latvių patirtis, žmonės puola pirkti modernius televizorius ir priedus likus vos 6–8 savaitėms, iki bus išjungta analoginė TV.

Pinigai – iš ES

Susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Martynas Čerkauskas tikino, kad šįkart valdžia kritikuojama nepelnytai.

"Toli gražu ne faktas, kad rinkimai vyks būtent tomis dienomis. Datą nustato Seimas. O analoginės TV išjungimo data parinkta jau seniai – tai paskutinė diena, kai ES šalys privalo tai padaryti. Pinigai informacinei kampanijai finansuoti nebus imami iš biudžeto. Juos skyrė ES. Taigi lėšas reikės arba panaudoti, arba grąžinti", – aiškino M.Čerkauskas.

Tiesa, dar nežinia, kiek lėšų iš tikrųjų bus panaudota. Kol kas vyksta trys viešieji konkursai, kurių laimėtojai imsis ir informavimo kampanijos. Bus samdoma viešųjų ryšių agentūra ir tyrimų bendrovė. Be to, Susisiekimo ministerija dar pirks kelis jau pagamintus vaizdo klipus.

"Tikrai nėra taip, kad visi viską žino. Neseniai buvo atlikti tyrimai, jų duomenimis, tik 19 proc. šalies gyventojų turi pakankamai informacijos apie skaitmeninę TV", – tikino susisiekimo ministro patarėjas.

Iš Lietuvos biudžeto ketinama skirti lėšų priedėlių įsigijimui kompensuoti. Tokia finansine pagalba galės pasinaudoti tie asmenys, kurių šeimose vienam nariui per mėnesį tenka mažiau nei 540 litų pajamų. Kompensacijos už įsigytus priedėlius bus galima tikėtis pusmetį prieš ir pusmetį po to, kai bus išjungta analoginė TV.

Skaičiai ir faktai

Šiuo metu Lietuvoje veikia ir antžeminės analoginės, ir antžeminės skaitmeninės TV siuntimo tinklai. Antžeminę skaitmeninę TV (DVB-T) galima priimti daugiau kaip 90 proc. šalies teritorijos.

Išjungus analoginę TV, Lietuvoje nemokamai bus galima matyti iki 14 kanalų: "LTV", "LTV2", "LNK", "TV3", "BTV", "TV1", "Sport1", "Lietuvos rytas.tv", "TV6", "Info TV", "Liuks!", "Balticum TV", "BBC World News", "TV Polonia".

Skaitmeninė TV nuo analoginės skiriasi ne tik didesniu kanalų skaičiumi, vaizdo raiška ir garso kokybe, bet ir daugeliu papildomų funkcijų – tai virtuali filmų nuoma, galimybė žiūrėti laidas norimu metu, galimybė pasirinkti kalbą ir titrus, elektroniniai programų gidai ir kitos naujovės.

Bendrovė "Vilmorus" metų pradžioje atliko tyrimą apie skaitmeninės TV paplitimą Lietuvoje ir paskelbė, kad tik 6 proc. šalies gyventojų yra įsigiję specialų priedėlį arba naujos kartos televizorių ir TV signalą priima nauju skaitmeniniu formatu. Beveik pusė apklausoje dalyvavusių žiūrovų, ypač gyvenančių rajonuose ir žiūrinčių nemokamas analoginiu signalu transliuojamas programas, jaučiasi palikti likimo valiai. Kaip rodo tyrimai, tai daugiausia mažesnes pajamas gaunantys televizijos žiūrovai. Trečdalis apklaustųjų nepajėgtų įsigyti apie 200 litų kainuojančių priedėlių, būtinų žiūrėti skaitmeninę TV.