Klaipėdos valstybinis jūrų uostas tampa šalies pinigų kalve. Jo įtaka šalies, o ypač Klaipėdos regionui, didėja su kiekviena naujai perkrauta tona.

Uostas išjudina Lietuvą

„Man džiugu, kad bankinis sektorius uosto veiklą vertina geriausiai. Uosto direkcija vienintelė iš Lietuvos valstybinių įmonių išlaiko nuolat kylančią pajamų surinkimo kreivę“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus po logistikos forumo Vilniuje.

Pagal turimus analitinius uosto įtakos Lietuvos valstybei tyrimus A.Vaitkus konstatavo, kad 2015 metais uostas ir su juo susieta veikla valstybei atnešė apie 684 mln. eurų. Palyginti su 2013 metais, kai šis skaičius buvo 595 mln. eurų, uosto veiklos efektas šoktelėjo žymiai ir akivaizdžiai.

Uosto veiklos efektas skaičiuojamas vertinant Klaipėdos uoste perkrautą vieną toną. Įvertinus įvairius aspektus nustatyta, kad Klaipėdos uoste krauta viena tona Lietuvos valstybei duoda 17,8 eurų pajamų.

Ir tai, kaip akcentuoja A.Vaitkus, yra ne atskiras Uosto direkcijos, o visų uosto kompanijų, visos Lietuvos transporto sistemos indėlis.

Niekas kitas Lietuvoje nedemonstruoja tokio stabilumo kaip Klaipėdos uostas. 2014 metais jo augimas palyginti su 2013-aisiais buvo 8 proc. didesnis. O 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais – net 9,9 proc. didesnis.

Jis net tris kartus didesnis nei Lietuvos ekonomikos augimas. Uosto veikla akivaizdžiai parodo, kad skaidrus, pasitikėjimu pagrįstas valstybės ir privataus verslo bendradarbiavimas duoda puikius rezultatus.

Be uosto didėtų nedarbas

Skaičiavimas paprastas – šiemet uoste perkrautas rekordinius 38,44 mln. tonų padauginai iš 17,8 eurų ir gauni įspūdingą 684 mln. eurų skaičių.

Su tokiu skaičiumi ne visi linkę sutikti. Manoma, kad Uosto įtaka yra pernelyg sureikšminta. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis paaiškino, kad toks išvestinis skaičius yra gautas įvertinus visas šalies įmones, kurių veikla vienaip ar kitaip susieta su uostu.

Susidaro solidus kelių šimtų Lietuvos bendrovių sąrašas, kurių veikla daugiau ar mažiau susieta su uostu. Pajamų dalis, kuris susieta su uosto veikla, buvo išvesta naudojant šiuo metu naujausią ir tiksliausią vadinamą Leonjevos metodą.

Ar jis tikslus? Galima įvairiai vertinti. Bet kito metodo, kaip apskaičiuoti su uosto veikla į šalies biudžetą surenkamas pajamas šiuo metu nėra.

Savaime aišku, jog, vertinant, tarkim „Orlen Lietuva“ naftos produktų eksportą per Klaipėdos uostą, kuris 2015 metais buvo pastebimai geresnis, įtraukta tik ta dalis, kuri susieta su krovinių gabenimu per uostą

Uosto įtaka gal netgi yra ir didesnė nei ta dalis pinigų, kuri vertinama kaip gautos pajamos į šalies biudžetą.

„Kalbėdami apie Klaipėdos uosto įtaką šalies ekonomikai turime kalbėti ir apie tai, kiek uostas sukuria darbo vietų ne tiesiogiai pačiame uoste, o už jo“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Tas skaičius yra aiškus. Jei nebūtų Klaipėdos uosto apie 57 tūkst. žmonių už uosto ribų neturėtų darbo.

Pateisintos investicijos

Pačios Klaipėdos uosto direkcijos indėlis taip pat yra akivaizdus. Per 2015 metus Uosto direkcija iš rinkliavų gavo 46 mln. eurų pajamų. Jos 2,4 mln. eurų buvo didesnės nei 2014 metais. Dar 7 mln. eurų gauta iš uosto žemės nuomos. Tos pajamos 225 tūkst. eurų didesnės nei 2014 metais.

Uosto direkcijos pajamų augimas tiesiogiai siejamas su uosto infrastruktūros gerinimu.

„Geresnė infrastruktūra reiškia daugiau krovinių, o daugiau krovinių reiškia didesnius laivus, kurie sumoka daugiau rinkliavų. Žemės nuoma tiesiogiai susijusi su gylių didėjimu ir geresniais krantinių parametrais“, - patikslino M.Armonaitis.

Tai, kad investicijų apimtys ir krovinių augimas Klaipėdos uoste eina greta akcentavo ir A.Vaitkus. Jis kaip reikšmingus Klaipėdos uosto vystymui išskyrė 2013 metus, kai Vyriausybei ir Seimui pavyko įrodyti, kad investicijos uoste yra efektyvios ir naudingiau yra gautas pajamas investuoti, nei paimti į biudžetą kaip Uosto direkcijos pelno dalį.

Toks pinigų paėmimas į biudžetą buvo 2012 metais. Tuomet iš Klaipėdos uosto buvo paimti 34 mln. litų. Kaip šie pinigai panaudoti niekas nežino – greičiausiai „pravalgyti“ užkamšant biudžeto skyles.

„Per pastaruosius tris metus iš veiklos susietos su uostu gauta mažiausiai tris kartus daugiau pajamų nei būtų davęs kasmetis tokios sumos kaip 2012 metais paėmimas į biudžetą. Gerai, kad Lietuvos Vyriausybėje buvo priimti teisingi sprendimai. Šiandien su pasididžiavimu galiu pasakyti, kad viltis dėl investicijų į uostą efekto pateisinome su kaupu“, - dėstė A.Vaitkus.