Statybos brangsta

Krantinių statybos kainos po euro įvedimo pabrango. Perskaičiavus eurais 2012 m. didžiausias objektas uoste buvo 7, 8 ir 9 krantinių rekonstrukciją. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, jų konkursą buvo laimėjusi kompanija „Latvijos tilti“. Ji pasiūlė 7 mln. 631 tūkst. eurų sumą. 2013 m. 90 – 100 krantinių rekonstrukcijos kaina buvo 3 mln. 185 tūkst. eurų.

Po euro įvedimo kurį laiką kainos dar laikėsi. 2014 m. 101 – 104 krantinių rekonstrukcijos suma buvo 3 mln. 588 tūkst. eurų, 2015 m. 66-67 krantinių rekonstrukcija kainavo 4 mln. 384 tūkst. eurų.

Kainos aukštyn ėmė šokti 2016 m. Taip 101 – 104 krantinių rekonstrukcijos antrojo ir trečiojo etapo sumos šoktelėjo iki 9 mln. 876 tūkst. eurų. Dar didesnės kainos 2017 m. Viešųjų pirkimų konkurse 139 ir 140 krantinių statybos kaina pasiūlyta 14 mln. 836 tūkst. eurų. 

Aišku, kad tiesiogiai taip paprastai negalima tarp įvairių objektų dėti lygybės ženklų, nes kiekviename objekte yra skirtingos statybų apimtys, medžiagos ir panašiai. Tačiau bendra tendencija aiški – kainos kyla. Tą patvirtina ir Uosto direkcijos statybų specialistai.

„Paskutiniu metu atsirado didesnė darbų pasiūla ne tik Klaipėdos, bet ir kituose uostuose. Rangovų pajėgumas nedidėja labai greitai, todėl jie vis dažniau renkasi pelningesnius objektus“, – aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

„Klaipėdos uoste skirtingai nei visoje transporto sistemoje mes ilgą laiką turėjome tendenciją, kai po konkursų rangos kainos būdavo mažesnės nei skaičiuojamosios kainos“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, dviejų lygių sankryžos statyba su įvažiavimo viaduku į „Klaipėdos Smeltę“ buvo įrengta už 4 mln. 96 tūkst. eurų. Tai net 40 proc. žemiau skaičiuojamosios kainos. Tuos darbus atliko Latvijos kompanija „Latvijas tilti“ kartu su „Kauno keliais“.

Tą lėmė tai, kad Klaipėdos uoste statybos darbus atliko ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos kompanijos, o dėl gilinimo darbų konkursuose dalyvaudavo ir Belgijos, Olandijos, Vokietijos kompanijos.

Tačiau dabar situacija keičiasi. Rinkoje nebėra badmečio. Statybos darbų kainas didina ir Europos Sąjungos finansuojami projektai, nes jų yra pakankamai daug.

Stambiausi projektai

Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, nuo 2003 m. didžiausias atskiras Klaipėdos uosto projektas buvo pagal 2011 m. spalio 12 d. sutartį vykdytas uosto laivybos kanalo gilinimas ir platinimas. Jį už 37 mln. 508 tūkst. eurų vykdė kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“. Jai priklauso ir trečias pagal kainą Klaipėdos uoste pastaraisiais metais vykdytas objektas –  Smeltės laivų apsisukimo rato tobulinimas. Jo vertė 25 mln. 430 tūkst. eurų. Jį „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ atliko 2013 m.

Antras pagal dydį pastarojo meto objektas uoste buvo keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros statyba 2011 – 2012 m. Šį objektą „Latvijos tilti“ Klaipėdos uoste pastatė už 32 mln. 572 tūkst. eurų. Tuo metu tai buvo laikoma kaip itin palanki statybos kaina.

Visų laikų brangiausių objektų statybos ketvirtoje vietoje uoste yra nuo 2006 m. vykdytų 90 – 96 krantinių statyba. Jos vertė 21 mln. 480 tūkst. eurų. Šis objektas įklampino jo rangovus „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ į ilgus ginčus su Uosto direkcija. Šis objektas, o taip pat penktas pagal brangumą 2007 m. uosto įplaukos kanalo gilinimas, kurį vykdė „Klaipėdos hidrotechnika“, lėmė šios bendrovės bankrotą.

Tikėtina, kad, kai tik Uosto direkcija pradės rekonstruoti uosto vartus, visi didžiausių iki šiol atliktų statybos objektų kainų rekordai bus sumušti.

Klaipėdos uosto statytojai

Nuo 2003 m. įvairius rangos darbus, įskaitant ir projektavimą, Klaipėdos uoste yra vykdžiusios apie 40 kompanijų.

Pagal atliktų darbų vertes Klaipėdos uoste pirmoje vietoje su dviejais objektais yra jau minėta kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“. Jos uoste atliktų gilinimų darbų vertė siekė 64 mln. 934 tūkst. eurų. Antroje vietoje yra tik nuo 2010 m. Klaipėdos uosto konkursuose dalyvaujanti Latvijos kompanija „Latvijas tilti“. Jos Klaipėdos uoste atliktų darbų vertė siekia beveik 59 mln. eurų. Tačiau skaičiuojant objektus, kuriuos ši kompanija atliko kartus su parneriais „Borta“ ir „Kauno keliai“ reikėtų pridėti dar apie 25 mln. eurų. Trečia yra Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft“ Klaipėdos uoste atlikusi darbų maždaug už 57 mln. 400 tūkst. Bet prie šios sumos reikėtų pridėti ir jos teisių perėmėjos „Strabag Wasserbau“ uoste atliktus 5 mln. eurų darbus.

Ketvirtoje vietoje yra jau bankrutavusi bendrovė „Klaipėdos hidrotechnika“. Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis nuo 2003 m. ji su Uosto direkcija buvo pasirašiusi sutartis, kurių vertė apie 33 mln. eurų. Dalies sutarčių ji taip ir nebaigė vykdyti. Kiek ir kokius darbus ji atliko buvo aiškinamasi teismuose. Tarp didžiausių uosto statytojų buvo ir kita jau bankrutavusi bendrovė –  statybos darbų įmonė „Lokys“. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenis jos nuo 2003 m. Klaipėdos uoste atliktų darbų vertė siekia 18 mln. 708 tūkst. Šią kompaniją jau lenkia pastaraisiais metais keletą didesnių darbų konkursų uoste laimėjęs lietuviškas ir latviškas tandemas –  „Hidrostatyba“ ir BMGS. Jų darbų vertė apie 35 mln. eurų. Vis dažniau kovas dėl uosto objektų kartus su partneriais laimi ir naujai atsiradusi lietuviška statybos kompanija „Borta“. Jos kartu su partneriais, dažniausiai „Latvijos tilti“ laimėtų objektų vertė siekia apie 28 mln. eurų.