Valdžia prievarta kainų nesumažins?

Seimas laimina siūlymą valstybės lygio ekstremalios situacijos metu Vyriausybei suteikti teisę reguliuoti būtinųjų prekių ir paslaugų kainas, kad nebūtų lupikaujama. O ekonomistai teigia, kad šis sprendimas padarys daugiau žalos nei naudos pirkėjams. Be to, prieš rinkimus kainų reguliavimas gali suvaidinti labai pavojingą vaidmenį.

Kad nesipelnytų iš nelaimės

Įstatymų pataisas parengusios Teisingumo ministerijos vadovas Elvinas Jankevičius dar prieš pristatydamas jas Seime aiškino, kad turime pasiruošti priemones kovoti su tais, kurie pelnytųsi iš visų mūsų nelaimės. O antradienį jis atkreipė dėmesį, kad atsiradus didelei apsaugos nuo užkrato prekių paklausai, pavyzdžiui, respiratorių, jie išperkami dideliais kiekiais ir vėliau parduodami dešimteriopai brangiau. Todėl ypatingos situacijos metu reikia numatyti galimybę leisti reguliuoti kai kurių prekių kainas. Pasak jo, tokią tvarką šiuo metu jau taiko kai kurios ES valstybės.

Prancūzijoje vyriausybė priėmė nutarimą dėl maksimalios dezinfekcinio skysčio kainos. Čekija nustatė respiratorių kainas, Kipras, Ispanija teisės aktais numatė galimybę reguliuoti kainas.

"Įstatymo projekto tikslas – suteikti Vyriausybei teisę nustatyti, paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją ar įvedus nepaprastąją padėtį, gyventojams, valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir institucijoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams pačių būtiniausių prekių ar paslaugų maksimalias didmenines ir mažmenines kainas", – pristatydamas siūlymą kovo 31-ąją parlamentarams sakė teisingumo ministras.

E.Jankevičius akcentavo, kad šios priemonės būtų imamasi tik nustačius piktnaudžiavimų rinkoje ar prekių trūkumą ir "ji būtų įvedama tik kaip kraštutinė priemonė".

"Siūlomos priemonės tikrai yra proporcingos. Pasaulis dar niekada neturėjo tokios situacijos, kokia yra šiandien. Buvo įvairių krizių, bet visos šalys užsidarė viena nuo kitos, todėl nėra parašyta aiškaus scenarijaus, kaip reikia veikti tokiu klausimu. Vyriausybės sprendimai yra teisėti", – tvirtino teisingumo ministras.

Atsiranda nauja prekė – kainų kontrolė, aplink kurią gali užsisukti partijų konkurencija.

Už reguliavimą numatančias Civilinės saugos įstatymo pataisas per pirmąjį balsavimą antradienį "už" balsavo 81, "prieš" buvo 10, susilaikė 29 parlamentarai. Tačiau vėliau tą pačią dieną net du kartus balsuoti registravosi per mažai Seimo narių, kad įstatymas būtų priimtas. Reikia, kad balsuotų bent 71 Seimo narys, bet vieną kartą registravosi 70, o kitą – 66 parlamentarai. Tad kol kas kainų reguliavimas neįteisintas

E.Jankevičius, reaguodamas į Seimo narių replikas, tvirtino, kad ir dabar prekybininkai dažnai uždirba milžiniškus pelnus.

"Tai reiškia, kad 15–20 proc. pelnas gal nebūtų jau toks mažas, kad įmonėms neapsimokėtų dirbti, nes kai kurios dabar galimai turi žymiai didesnį pelną. Tos prekės, kurios būtų gaminamos Lietuvoje, neišnyktų iš lentynų. Priešingai – jeigu nesąžiningi perpardavinėtojai nepirktų jų masiškai ir šešėlyje nepardavinėtų dešimt kartų brangiau, tai pirkėjai galėtų nusipirkti jų parduotuvėse", – sakė ministras.

Prekybininkai priminė Konstituciją

Ministro E.Jankevičiaus įsitikinimu, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą Seimas gali suteikti teisę Vyriausybei arba kitai institucijai reguliuoti kainas tam tikromis ypatingomis aplinkybėmis. Toks įgaliojimas suteikiamas įstatymu, aiškiai apibrėžiant kainų reguliavimo atvejus, sąlygas, subjektus, tvarką ir sąlygą, kad būtų laikomasi proporcingumo principo. Ministro teigimu, kainų reguliavimas yra kraštutinė priemonė, kai valstybė neturi kitų galimybių užtikrinti kainų stabilumą ir tinkamą gyventojų bei jų interesų apsaugą. Ši tvarka būtų atšaukta nedelsiant, išnykus jos įvedimo priežastims.

Atsakymą dėl Teisingumo ministerijos parengtų ir Vyriausybės patvirtintų teisės aktų pakeitimų pasirašiusi žinoma ekonomistė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vykdomoji direktorė Rūta Vainienė ministrų kabinetui priminė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str., skelbiantį, kad kainų reguliavimas pažeistų daugelio vartotojų interesus, todėl negali būti pateisinamas tautos gerovės siekiu. Prekybininkų teigimu, įsigaliojęs kainų reguliavimas iškreiptų vieną svarbiausių Konkurencijos įstatyme numatytų konkurencijos sąlygų – kainą. Maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kainų reguliavimas ne tik neapgintų vartotojų interesų, bet, priešingai, esą juos pažeistų, nes rinkos kainų reguliavimas ribotų konkurenciją, trukdytų rinkos mechanizmams veikti prekybos maisto prekių, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos rinkoje. Dėl to gali kilti būtiniausių maisto produktų kainos ir nukentėti socialiai jautrūs gyventojai.

Kita vertus Lietuvoje įsigalioję ribojimai, pasak LPĮA, prieštarautų ES teisei. Jau anksčiau Europos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad didžiausios leistinos pardavimo kainos nustatymas gali būti toks, kad norintys importuoti prekes turės tuo užsiimti nuostolingai.

Asociacijos nuomone, ribojimas konkuruoti kaina, tikėtina, lems prekių deficitą. O deficito sąlygomis klesti šešėlinė prekyba, kai nelegalūs perpardavinėtojai prekes perka reguliuojama kaina, o parduoda sunkiai kontroliuojamoje šešėlinėje rinkoje.

LPĮA pastebi, kad įstatymų pakeitimuose numatoma, jog Vyriausybė gali maksimalias didmenines ar mažmenines kainas riboti tada, kai Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustato prekių, paslaugų trūkumą, tačiau visiškai neaišku, kaip kainų ir kiti būtini ribojimai gali padėti kovoti su prekių trūkumu. Taip pat nepaaiškinta, ką projekto rengėjai turi omeny kalbėdami apie "pardavėjų piktnaudžiavimą nustatant kainas ir siekį gauti nepagrįstų pajamų ar pelno". Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmuo, kuriam taikomas teisės aktas, turi teisę iš anksto žinoti, koks jo elgesys bus traktuojamas kaip piktnaudžiavimas nustatant kainas ar nepagrįstas pajamų, pelno gavimas.

Pardavėjai – pirmose eilėse

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, jau praėjusią savaitę komentuodamas politikų ketinimus reguliuoti kainas, teigė, kad tai yra viešųjų ryšių akcija. Jis sakė, kad tai politiškai patrauklus instrumentas, bet jis neturi jokios ekonominės prasmės. Šalies centrinio banko vadovo supratimu, vykdomoji valdžia tai yra įvardijusi kaip paskutinę priemonę.

"Koronavirusas iš tiesų neatšaukė rinkos ekonomikos. Todėl kainas lemia pasiūlos ir paklausos kanalai. Jei vienų ar kitų prekių kainos pasikeičia, pirmiausia tai nulemia keletas veiksnių, – nuotolinės spaudos konferencijos metu tvirtino V.Vasiliauskas. – Kartais įvardijamas piktnaudžiavimas, prekybininkų piktnaudžiavimas. Aš tokio piktnaudžiavimo nematau. Kaip tik dabar visi išsijuosę bando prisitaikyti prie karantino sąlygų. Pirmiausia – prekybininkai. Nes ekonominėje plotmėje jie yra pirmose eilėse."

Patys prekybininkai, reaguodami į Vyriausybės paskelbtus ketinimus reguliuoti kainas, taip pat tikino, kad ir taip krizės metu deda pastangų, išnaudoja daug resursų užtikrindami nenutrūkstamą prekių tiekimo grandinę, saugias darbo sąlygas darbuotojams. Vyriausybės nurodymas teikti informaciją apie įsigijimo, pardavimo kainas, antkainių, pelno ir kainų keitimo pagrindimą pareikalautų papildomų žmogiškųjų išteklių, laiko. Esant šiai situacijai, prekybininkai tokių resursų neturi.

LPĮA vykdomoji direktorė R.Vainienė atsakyme politikams priminė ir kitą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.

Neišgirdo ir kitų kritikų

Seimas, svarstydamas, ar suteikti Vyriausybei ekstremalios situacijos metu teisę reguliuoti kainas, neatsižvelgė ir į Lietuvos laisvosios rinkos instituto poziciją. Instituto vadovė Elena Leontjeva, buvusi Valstybės patarėja ekonomikos reformos klausimais, taip pat Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus patarėja ekonomikos klausimais, komentuodama ministrų kabineto užmojus, teigė, jog jie remiasi iliuziniu supratimu, kad tai pasitarnautų vartotojams, tačiau rezultatai būtų priešingi.

Siūlomos priemonės tikrai yra proporcingos. Pasaulis dar niekada neturėjo tokios situacijos, kokia yra šiandien.

"Jeigu reguliuojama kaina turi vidinių paskatų augti (o valdžios įsikišimas tai savaime patvirtina), visiems rinkos dalyviams siunčiamas "stop" signalas. Taip jau nutiko Prancūzijoje, kur buvo įvestos dezinfekcinio skysčio kainų lubos, – savo paskelbtame komentare aiškina Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė E.Leontjeva. – Gaminti skystį už nustatytą kainą tapo nebenaudinga, nors žmonės laukte laukia ir sutinka mokėti brangiau nei už kvepalus ramiaisiais laikais. Užkardyti būtiniausių prekių gamybą, kai jos gali išgelbėti gyvybes, ne tik neapdairu, bet ir nusikalstama. Tam, kad būtinųjų prekių būtų gaminama greitai ir daug, reikia daugiau jos gamintojų, naujų investicijų, technologijų, logistikos, rankų."

Anot E.Leontjevos, jokia įmonė negali sau leisti planuojamos nuostolingos veiklos. Tad įmonės tiesiog nebegamintų reguliuojamos prekės.

"Į galimą priekaištą, kad ne laikas žiūrėti tik savo naudos, galima atsakyti, kad, žinoma, įmonės gali pagaminti ir išdalyti dalį produkcijos labdarai, arba parduoti pigiau, ir jos tai daro. Tačiau esminis labdaros ir prievartinių kainų skirtumas yra tai, kad labdara teikiama laisva valia ir tokiais mastais, kurie nepakirstų įmonės ateities, kad jai pačiai netektų būti prašytoja", – komentare priminė viena iš Lietuvos laisvosios rinkos instituto steigėjų.

Viena žinomiausių šalies ekonomisčių mano, kad ekstremaliomis sąlygomis valstybės institucijos turi kitų prioritetinių užduočių, negu prekių normavimas ir skirstymas.

"Matome, kaip valstybei sekasi aprūpinti mus būtiniausiomis medicinos priemonėmis, tad negi norime, kad ir mūsų duoną ištiktų panašus likimas?" – komentavo E.Leontjeva.

Ji pastebi ir politinių atspalvių politikų ketinimuose reguliuoti kainas.

"Nors teigiama, kad įstatymas priimamas tik gamintojams ir tiekėjams pagąsdinti, prieš rinkimus jis gali suvaidinti visai kitą, labai pavojingą vaidmenį. Įstatymas įdeda į rinkimų rinką sprogstamąjį instrumentą. Jeigu ne ši, tai kita partija būtinai ims žadėti rinkėjams, kad laimėjusi rinkimus ryžtingai rėš per kainas ir atvers žemės rojų. Jau prieš rinkimus kas nors būtinai atpigins kalafiorus ar makaronus. O svarbiausia, kad Lietuvos žmonės bus mulkinami ir viliojami, neva kainas galima sutvarkyti valdžios nurodymu. Žmonių viltys bus sudėtos ne į ekonomikos susitvarkymą ir konkurenciją, o į politinę rinką. Joje atsiranda nauja prekė – kainų kontrolė, aplink kurią gali užsisukti partijų konkurencija", – atkreipia dėmesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

okupacija

okupacija portretas
o kam mums valdzia nedirbanti tautai?tai tautos genocidas...

Fufaike

Fufaike portretas
Tulpe jautiesi uzkalbintas? :D

Brr

Brr portretas
jokios rinkos taisyklės Lietuvoje neveikia ir taip... karteliniai susitarimai ir t.t, kurių niekas nekontroliuoja... gi ir patys prekybininkai, paklausus jų, kodėl Lietuvoje prekės jau brangesnės nei kitose ES šalyse, atkerta, kad rinka Lietuvoje maža ir rinkos taisyklės dėl to neveikia... dėl to prekybininkų pelnai milijardiniai ir jiems dėl to visai negėda, ir negėda, kad net savo darbuotojams tik minimumus moka... Todėl kaip tik reikia pas mus valstybinio reguliavimo ir niekur tos prekės nesidės, kaip kad sako, ištuštės lentynos... kas jas už tiek pirks, už kiek perka Lietuviai
VISI KOMENTARAI 34

Galerijos

Daugiau straipsnių