Lietuva negali pasigirti vertingomis žemės iškasenomis, tačiau nuo šių metų padidėję naudingųjų iškasenų tarifai jau lemia didesnes Lietuvoje gaminamų statybinių medžiagų kainas.

Pirmieji kainų pokyčiai

Nuo šių metų padidėję mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai šalies statybų pramonėje kursto neigiamas nuotaikas ir kelia nerimą dėl ateities. Dalis bendrovių produkcijos kainas jau didina 15–20 proc., kiti būsimų kainų šuolių dar neišduoda, tačiau neabejoja, kad jų išvengti nesugebės.

„Visos ietys jau sulaužytos ir karo kirviai užkasti“, – taip sakė Lietuvos karjerų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Dolomitas“ vadovas Antanas Bartulis. Jis pabrėžė, kad įstatymas jau priimtas ir nieko pakeisti nebegalima.

Pašnekovo teigimu, pirmieji kainų pokyčiai turėtų būti matomi jau šį mėnesį, tačiau tikrasis kainų šoktelėjimas vartotojus pasitiks prasidėjus statybų sezonui. Anot jo, gegužę paaiškės, kaip šalies rinką pasidalys konkuruojančios įmonės, žaliavų sektorius, vietos ir užsienio rinkos.

Augs neišvengiamai

A.Bartulis pasakojo, kad dolomitą išgaunanti ir apdorojanti bendrovė dolomitinės skaldos kainą jau pakėlė 7–8 proc. Todėl asfaltbetonio mišiniams, gelžbetonio konstrukcijoms, betonui ir kitoms medžiagoms gaminti naudojama skalda pirkėjams nuo šiol atsieis brangiau.

Pašnekovas pripažino, kad kainų augimą lėmė ne vien didesni tarifai už naudingąsias iškasenas, tačiau ir daugelis išorinių veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusios naftos, metalo ir kitų išteklių kainos.

„Savikainos padidėjimą vertiname kaip neišvengiamą dalyką. Turintys didesnius pelno rezervus kainų skirtumą galės padengti iš pelno, o kiti bus priversti didinti kainą“, – sakė jis.

A.Bartulis pabrėžė, kad kylančios kainos padidins ne tik vietinės ir importuotos produkcijos, bet ir skirtingų žaliavų sektorių konkurenciją. Pavyzdžiui, anot jo, jau dabar pastebima, kad dolomitinė skalda pradeda konkuruoti su granitine skalda.

„Dolomitinės skaldos kaina artėja prie granitinės skaldos kainos, o pastarosios kokybė beveik visais atvejais yra geresnė. Atsiranda rizika, kad prarasime iki šiol buvusį dolomitinės skaldos sektorių“, – sakė jis.

Mokės du kartus

Kainų augimas, pasak A.Bartulio, ypač skausmingas bus smėlio ir žvyro tiekėjams, nes jie susiduria su didele šešėline rinka. Konkuruodami su ja, tiekėjai esą neturės galimybių smarkiai didinti kainą.

Iš vietinio smėlio ir žvyro įvairius mišinius, žvirgždą gaminanti ir parduodanti bendrovė „Pagirių Nesta“ kainas padidino jau nuo kovo vidurio. Betono, asfaltbetonio mišinių gamybai, keliams tiesti naudojama žaliava, anot bendrovės buhalterės Nelytės Kazakevičienės, pabrango apie 20 proc.

Pašnekovė neabejojo, kad nepakėlę kainos už žaliavą ir turėdami mokėti padidėjusį mokestį šalies karjerai neišgyventų. O iš vidinių lėšų, anot jos, kompensuoti kainų skirtumo neįmanoma.

Padidėjus naudingųjų iškasenų kainoms, vietinė žvyro ir smėlio rinka labiausiai baiminasi ne užsienio šalių rinkų atėjimo į Lietuvą. Didžiausią nerimą, pasak N.Kazakevičienės, kelia vietinės paklausos pokyčiai: „Mūsų sektorius labai priklauso nuo statybinių organizacijų vykdomų darbų. Jeigu jie turės bėdų, pavyzdžiui, negaus lėšų, tuomet nevykdys statybų ir nepirks iš mūsų medžiagų.“

Tačiau įvertinti pirmuosius paklausos pokyčius, anot jos, dar sunku. Pašnekovės teigimu, pagrindiniai bendrovės pirkėjai yra kelininkai, o jie „dar tik bunda po žiemos miego“. Todėl kol kas su jais sudaromos sutartys, o realaus pirkimo nėra.

Tačiau pašnekovė pabrėžė, jog didžiausius sunkumus kelia tai, kad šiais metais mokesčius už naudingąsias iškasenas reikia sumokėti net du kartus. Iki vasario pabaigos bendrovės turėjo sumokėti už praėjusių metų žaliavą, o šių metų balandžio pabaigoje turės tai padaryti už pirmą metų ketvirtį.

Didelės kainos nesugrįžo

Didėjant energijos išteklių kainoms ir keičiantis mokestinėms prievolėms už naudingąsias iškasenas, bendrovė „Silikatas“ jau paskelbė, kad silikatinius gaminius nuo gegužės pabrangins iki 15 proc.

Tačiau bendrovės vadovas Kęstutis Dabravolskas neabejojo, kad kainų padidėjimas vartotojams didelės įtakos renkantis iš šalyje pagamintos ir importuotos produkcijos neturės.

„Jeigu žmogus nutaria pirkti kokį nors gaminį, jam 2 litų kainos skirtumas reikšmės neturės. Be to, išlaidos už mūsų statybines medžiagas sudaro apie 15 proc. visų statybos išlaidų. Tad, jeigu mūsų medžiagos brangs 15 proc., bendrame kontekste išlaidos padidės tik 1 proc. Šią sumą statybininkai gali sutaupyti organizuodami darbą ir pan.“, – svarstė jis.

K.Dabravolskas taip pat pabrėžė, kad statybinių medžiagų kainos nuo 2008 m. nuolat krito. Todėl net padidėjus tarifams kainos esą tuomečio lygio nepasieks.

Teks mokėti į priekį

Kol vieni bent miglotai perspėja vartotojus apie būsimus kainų šuolius, kiti „burti iš kavos tirščių“ nesiima. Durpių įmonių asociacijos „Lietuviškos durpės“ prezidentas Giedrius Kavaliauskas sakė kol kas negalintis prognozuoti, kiek kils durpių produkcijos kainos, esą įmonės pirmiausia turės išanalizuoti veiklos rezultatus ir sąnaudas. Tačiau jis neabejojo, kad daugiau nei tris kartus padidėjęs mokestis įtakos produkcijos kainoms turės.

G.Kavaliauskas mokesčių pokyčius vertino labai kritiškai – pirmiausia dėl to, kad įmonėms nebuvo duota laiko pasiruošti: „Nors apie didinamus mokesčius anksčiau buvo kalbėta, visus metus vyko dialogas su Seimo komitetais bei ministerijomis, labai nustebome, kai metų pabaigoje buvo paprasčiausiai nuspręsta tris kartus padidinti mokestį. Blogiausia, kad verslui prie keliamų mokesčių adaptuotis labai sudėtinga – juk biudžetai numatyti, o sutartys su klientais pasirašytos į priekį.“

Labiausiai pašnekovas kritikavo tai, kad padidintas mokestis už išteklius turės būti mokamas kas ketvirtį, o tai reiškia, kad durpių pramonės įmonės juos turės mokėti į priekį, dar nė nepardavusios produkcijos.

„Durpių pramonė yra specifinė, nes žaliava išgaunama per labai trumpą laiką – per vasaros sezoną. Tai reiškia, kad antrą ir trečią ketvirtį bus surenkami tam tikri žaliavos kiekiai ir už juos reikės iš karto sumokėti mokesčius, nors produkcija bus gaminama dar pusę metų nuo surinkimo. Tad grąža įmones pasieks tik po pusės metų, pardavus produktą“, – sakė G.Kavaliauskas ir patiko, kad dėl šių įstatymo nesklandumų bus ieškoma kompromisų.

Kainų kelti negali

Nerimo dėl ateities neslėpė ir durpių substratais, briketais, granulėmis prekiaujančios bendrovės „Poraistė“ direktorius Valdas Astromskis. Anot jo, ir iki šiol durpių verslas buvo ypač įtemptas, o padidėję mokesčiai tik didina įmonės nežinomybę.

„Reikia mokėti už durpių išgavimo įrenginius, drenažo sistemų remontą, be to, pabrango degalai. Apskritai viskas labai pabrangę. Padidėję mokesčiai mūsų įmonei gali būti ypač reikšmingi ir skausmingi“, – sakė pašnekovas.

V.Astromskis apgailestavo, kad padidėję tarifai griauna dar pernai suplanuotus darbus. O dėl tendencijų užsienio rinkose bendrovė kelti durpių kuro kainų negali. Todėl padidėjusias sąnaudas, anot jo, bendrovė turės kompensuoti iš savų lėšų arba bus priversta skolintis.

„Jeigu galutinė produkcija rinkoje pabrangtų, galbūt padidėjusio tarifo padarinių taip skausmingai nejustume. Tačiau šie metai parodė, kad durpių kuras atpigo – durpių briketai yra gerokai pigesni nei prieš metus, gamintojų daugėja, o importas iš Baltarusijos yra didžiulis. Ten kainos mažesnės, todėl kainų kelti negalime. Atsidūrėme spąstuose“, – sakė V.Astromskis.

Vis dėlto pašnekovas neslėpė turintis vilčių, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai bus pakartotinai apsvarstyti, o kuras pasaulinėje rinkoje pabrangs.

Žlugdo verslą

Nuo žaliavų tiekėjų priklausomos bendrovės dar nežino, kaip padidėjęs mokestis pakoreguos jų produkcijos kainas. Esą tai priklausys nuo žaliavų tiekėjų galimybių kainų skirtumą padengti savomis lėšomis. Tačiau dėl nepalankių pokyčių bendrovės net neabejoja.

„Cemento gamybai iš tiekėjų perkame klintį ir molį. Padidėję mokesčiai turės įtakos tiesioginėms tiekėjų išlaidoms. O kiek tai atsispindės mūsų kainoms – dar nežinia. Kainą turėsime didinti, priklausomai nuo pabrangusios žaliavos ir padidėjusios savikainos“, – sakė cementą gaminančios bendrovės „Akmenės cementas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Karpėnų klinčių ir Šaltiškių molio karjerus eksploatuojančios ir cementą gaminančios bendrovės „Kalcitas“ vadovo Algirdo Rimkaus teigimu, cemento kainos padidės po antro metų ketvirčio. Tai, anot pašnekovo, bus neišvengiama net esant didelei vietos ir Rusijos bei Baltarusijos cemento rinkų konkurencijai.

A.Rimkus pabrėžė, kad ir be padidinto naudingųjų iškasenų mokesčio šalies statybos pramonė nerimavo dėl kylančių kainų. Joms augti esą įtakos turėjo didėjančios sąnaudos. Dabar, siekdama išlikti konkurencinga, bendrovė dalį kainos skirtumo esą bandys kompensuoti iš savų išteklių. Tam, kaip sakė bendrovės vadovas, teks paaukoti ankstesnius planus kelti darbuotojams atlyginimus.

Mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai

Ištekliai Matavimo vnt. Tarifas (litais)

Nuo 2010 m. Nuo 2012 m.

Anhidritas 1 kub. m 3,04 5

Dolomitas 1 kub. m 1,3 2,5

Durpės 1 kub. m 0,62 2,0

Gintaras 1 kg 69,8 69,8

Klintis 1 kub. m 1,73 2,09

Kreidos mergelis 1 kub. m 2,26 2,26

Molis (devono periodo) 1 kub. m 1,96 2,16

Molis (triaso periodo) 1 kub. m 1,3 2,09

Molis (kitas) 1 kub. m 0,78 1,28

Opoka 1 kub. m 1,8 1,8

Sapropelis 1 kub. m 0,85 0,85

Smėlis moliui liesinti 1 kub. m 0,66 1,2

Smėlis stiklui gaminti 1 kub. m 4,0 4,0

Smėlis silikatiniams dirbiniams 1 kub. m 0,6 1,1

Kitas smėlis 1 kub. m 0,5 0,95

Žvyras 1 kub. m 0,6 1,12

Mokesčio už vandenį ir statybinį gruntą tarifai

Ištekliai Tarifai (litais už 1 kub. m)

Nuo 2010 m. Nuo 2012 m.

Požeminis vanduo, išskyrus mineralinį 0,06 0,06–10,8*

Mineralinis vanduo, išskyrus mineralinį vandenį, naudojamą gydymo įstaigose 10,8 10,8

Mineralinis vanduo, naudojamas gydymo įstaigose 5,4 5,4

Paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui 0,007 0,007

Paviršinis vanduo kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti 0,0007 0,0007

Paviršinis vanduo žuvininkystei 0,0005 0,0005

Paviršinis vanduo hidroenergetikai 0,00003 0,00003

Paviršinis vanduo atominei elektrinei 0,001 0,001

Statybinis gruntas 0,4 0,64

* Priklausomai nuo to, ar vandens tiekėjo tiekiamas namų ūkio reikmėms ir patalpoms šildyti; ar juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą; ar kitas požeminis vanduo.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija