ŽŪT pateiktame rašte pabrėžiama, kad savivaldybės lygio ekstremali situacija jau paskelbta Akmenės, Joniškio, Radviliškio ir Vilniaus rajonuose. Be to paminima, kad po audros užfiksuota Gedimino kalno nuošliauža, ko 2017 m. užteko paskelbti nacionalinio lygio ekstremaliai situacijai.

„Audros žala akivaizdi – išversti medžiai, elektros stulpai, kiti inžineriniai statiniai, suniokoti pasėliai, sugadintas derlius, užsemtos gatvės, namai, laukai. Daugelyje vietovių nėra elektros ir gali būti, kad kai kurie gyventojai jos dar neturės kurį laiką. Kai kuriose savivaldybėse jau dirba komisijos tikslu įvertinti žalos mastą. Visa tai rodo, jog situacija tikrai ekstremali, tai yra akivaizdu“, – rašoma ŽŪT prezidento Igno Hofmano pasirašytame rašte.

„Prašoma reaguoti greitai ir paskelbti ekstremalią situaciją valstybės lygiu“, – kreipiamasi rašte.

Kaip teigiama dokumente, ekstremalios situacijos paskelbimas padėtų ūkininkams išvengti sankcijų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros dėl nesugebėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

„Ekstremalios situacijos paskelbimas svarbus veiksnys, o kartu ir juridinis faktas, padėsiantis ūkininkams išvengti sankcijų taikymo ar bent jau jas sušvelninti dėl reikalavimų įgyvendinimo, įsipareigojimų vykdymo, jų terminų laikymosi“, – rašoma rašte.

Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas numato, kad dviejose ar daugiau savivaldybių paskelbus ekstremaliąją situaciją dėl to paties įvykio, Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) vertina situacijos mąstą bei siūlo Vyriausybei priimti sprendimą dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo.  

Šiuo metu dėl audros paskelbta ekstremali situacija 4 savivaldybėse. Anot NKVC vyriausiojo patarėjo Dariaus Butos, dėl ekstremaliųjų situacijų skelbimo svarsto Prienų, Širvintų, Šiaulių, Šalčininkų, Šakių ir Trakų rajonų savivaldybės

ŽŪM: tikėtina, kad daugelyje savivaldybių augalų žūties mastai leistų skelbti ekstremaliąją situaciją

Tuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vertina, kad dėl audros, kuri hidrometeorologijos tarnybos vertinimu atitiko ekstremalaus reiškinio apibrėžtį, daugelyje savivaldybių būtų galima skelbti ekstremaliąją situaciją dėl augalų žūties.

„Tam, kad savivaldybės teritorijoje būtų skelbiama ekstremalioji situacija dėl augalų žūties, turi būti fiksuota 10 ha ir didesnio ploto augalų žūtis tos savivaldybės teritorijoje. Tikėtina, kad daugelyje savivaldybių toks rodiklis gali būti pasiektas“, – rašoma Eltai pateiktame ŽŪM komentare.

Todėl, ministerija pabrėžia, yra svarbu, jog ūkininkai fiksuotų pasėlių sunaikinimo mastus ir apie juos praneštų savivaldybėms. Tokiu būdu savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo centrai galės priimti reikalingus sprendimus.

Institucijos turima informacija, nors apraudusiųjų pasėlius nuo liūties prašymai dar registruojami, jau kreiptasi dėl daugiau kaip 20 tūkst. ha pasėlių padarytos žalos nustatymo. Lietuvoje 2024 m. nuo liūčių rizikos apdrausta 535 tūkst. ha pasėlių teritorijų.

ŽŪM savo komentare taip pat įvardijo, kad dėl stichinių ar katastrofinių reiškinių įsipareigojimų negalintys įgyvendinti ūkininkai per 15 dienų nuo susiklosčiusių aplinkybių turi atsiųsti įrodančias nuotraukas per „NMA agro“ programėlę.

„Nacionalinė mokėjimo agentūra, gavusi prašymus su įrodymais, priims sprendimą dėl sankcijų netaikymo“, – tvirtinama komentare.

ELTA primena, kad savaitgalį ir savaitės pradžioje Lietuvoje siautė stipri audra, per ją virto medžiai, Vilniuje, Grigiškėse, žuvo 50-ties metų moteris. Savivaldybės ir gyventojai skaičiuoja milijoninę stichijos žalą.