Tuo metu Seimas galutinai apsisprendė dėl nulinio PVM šildymui – jis pratęstas dar dviem sezonams. Bet tokia lengvata galios tik centriniam šildymui. Besišildantiems malkomis, dujomis, elektra ar kitaip rekomenduojama kreiptis dėl kompensacijų. Tokių besikreipiančiųjų savivaldybėse daug. Bando laimę net tie, kuriems kompensacijos nelabai reikia.

Kas jau apsirūpino malkomis, laukia žiemos ramūs ir laimingi, o tų, kas dar nespėjo, pardavėjai prašo nepanikuoti.

„Rudenį ir žiemą tai tikrai turėsime pilnus sandėlius – tiek, kiek reikės“, – kalbėjo vienos įmonės komercijos vadovas Mantvydas Rancas.

Nusipirkę malkų dar vasarą jau išlošė finansiškai – sutaupė maždaug trečdalį. Pardavėjai leidžia malkas įsigyti ir išsimokėtinai, mokant kas mėnesį, o šiemet sumą dalina į tris dalis.

„Šiuo metu kas trečias klientas renkasi lizingu. Ženkliai daugiau. Praeitais metais taip darė gal kas 20-tas klientas“, – tęsė M. Rancas.

Pagalba tiek elektros energijos kainų kompensavimui, tiek šildymo kompensavimui pasiekia visus be išimties.

Malkų šiemet gali prireikti ir anksčiau, mat pamažu šalyje prasideda šildymo sezonas. Pirmieji – Trakai. Jei 51 proc. daugiabučio gyventojų nesutiks, šildymas jiems gali būti įjungtas ir vėliau.

„Šio šildymo sezono kainos bus, kaip numatoma, aukštesnės, labiausiai dėl brangstančio biokuro“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Panevėžys jau žino tikslią kainą, nors šildymas dar nepradėjo. Spalį, palyginti su rugsėju, ji didėja beveik 16 proc. arba pusantro cento už kilovatvalandę. Tai reiškia, kad pernai spalį už dviejų kambarių buto šildymą modernizuotame name mokėję apie 15 eurų, šiemet mokės apie 35 eurus.

„Sename neatnaujintame name pernai mokėjo beveik 24 eurus, tai šiemet mokės 56 eurus, priklausomai nuo prižiūrėtojų ir kokią šilumą jie norės palaikyti bute“, – sakė bendrovės „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Petras Diksa.

Besišildantiems centralizuotai yra žinia ir iš Seimo. Galutinai nuspręsta dar du šildymo sezonus taikyti ne 9 proc., o nulinį PVM tarifą.

Ekonomisto teigimu, valdžia pataikauja.

„Su laiku ši lengvata turėtų išnykti, nes ji nėra tikslinė ir yra taikoma visiems labai plokščiai. Išleidžiama daug pinigų, bet parama pasiekia ir tuos, kuriems tos paramos apskritai nereikia“, – teigė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Valstybės biudžetui tokia lengvata kainuos 111 mln. eurų, bet valdžia neturi atsakymo ekonomistams, kaip lengvatos išvengs turtingieji.

„Reikšmingai išaugus centrinio šildymo kainoms, matyt, nebūtų racionalu dar papildomai apmokestinti centrinį šildymą“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Centrinio šildymo kainos yra reguliuojamos, todėl PVM lengvata šiuo atveju tiesiogiai ta pačia apimtimi sumažina kainą“, – teigė I. Šimonytė.

Opozicija klausia, kaip bus su tais, kurie šildosi kitomis kuro rūšimis. Malkoms vis dar taikomas 9 proc., o elektrai ir dujoms – 21 proc. PVM.

„Kokias priemones jūs, kaip ministras, siūlysite, kad žmonės Lietuvoje būtų traktuojami vienodai?“ – klausė Seimo narė Rasa Budbergytė.

Bet ir čia valdančiųjų atsakymas abstraktus.

„Pagalba tiek elektros energijos kainų kompensavimui, tiek šildymo kompensavimui pasiekia visus be išimties“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.

Nesidomintiems pardavėjas aiškina, kad kieto kuro kainos pabrango panašiai kaip dujų.

„Malkos pas mus pabrangusios apie du kartus, o granulės, briketai – apie 2,5–3 kartus“, – teigė M. Rancas.

Kitoms kuro rūšims valdžia kol kas pasiūlys tik vieną pagalbą – šildymo kompensacijas. Panevėžyje, kaip daugelyje Lietuvos miestų, dėl jų yra nutįsusios eilės.

„400 daugiau palyginus su praeitų metų rugsėju. Tai yra suprantama, kadangi viešojoje erdvėje daug kalbama apie padidėjusias kainas“, – pasakojo socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė.

Dirbantys kompensacijas galės gauti iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip būdavo anksčiau. Kompensacijos priklausys ir atgaline data, net jei žmogus pasiprašys įpusėjus šildymo sezonui.

„Aš pensininkas, žmona dar dirba, bet irgi vos ne už minimalų. Turiu neįgalų vaiką. Dar vienas sūnus dirba, bet irgi už minimalų“, – kalbėjo panevėžietis Česlovas.

„Pensija – 500 eurų, nesinervinau. Bet pagalvojau, kad pamėginsiu prisiregistruoti. Žiūrėsiu, kas čia bus“, – sakė panevėžietė Anelė.

Dėl kompensacijų šiais metais, tikėtina, kreipsis penktadaliu ar net trečdaliu daugiau gyventojų.