– Ar jau prasidėjo grūdų krovos pikas KLASCO?

– Sezonas prasidėjo rugpjūtį, pikas trunka iki javapjūtės pabaigos. Susidaro įspūdis, kad visi norėtų grūdus išgabenti per vieną savaitę. Uosto reide rugsėjo pradžioje nusidriekė grūdų atplaukusių laivų eilė, po to dar kilo audra, lietus stabdė krovos darbus. Dabar dirbame visu pajėgumu, tenka suktis sparčiai, o pavasariop prekyba slūgsta. Nors daug  grūdų nenukulta dėl oro sąlygų, viliamės, kad visas prekybos sezonas bus geresnis, nes eksportuotojai dar turi ir pernykščio derliaus likučių.

– Kaip pasiskirsto grūdų krovimo srautai pagal praėjusių metų grūdų krovos rezultatus?

– Prekyba vyksta panašiu tempu kiekvienais metais – daugiausia išvežama per pirmuosius mėnesius.

– Kokius kiekius grūdų ir kokių rūšių vienu metu gali sukaupti ir pakrauti KLASCO?

– Į sandėlius galime priimti 250 tūkst. tonų vienu metu. Mūsų siekis, kad            krovinys sandėliuose pasikeistų bent 12 kartų per metus. Kompanijos galimybės yra didžiulės. Ji pajėgi priimti iki 500 automobilių ir iki 300 vagonų per parą. Vienkartinio sandėliavimo plotas, esant poreikiui, teoriškai leistų krauti iki 4 mln. tonų grūdų per metus, praktiškai – 3 mln. tonų. Dabar KLASCO krauna maždaug 1,5 mln. tonų per metus – beveik pusę per uostą eksportuojamo Lietuvos grūdų derliaus. Asortimentas labai platus, kas tik užauginama ir turi paklausą rinkoje. Šiemet krovėme kviečių, miežių ir žirnių. Per sezoną kviečiai sudaro maždaug 80 proc. viso per KLASCO eksportuojamo kiekio – daugiau kaip milijoną tonų. 

– Koks didžiausias grūdų krovos laivas yra lankęsis KLASCO? Ar yra žinių apie didelių grūdų krovos laivų frachtavimą šiais metais?

– Daugiausia į laivą krovėme 71 tūkst. tonų šiemet rugsėjo pradžioje. Iš viso nuo  sezono pradžios krovėme 4 didžiuosius  laivus.  KLASCO krantinės yra pačios giliausios, todėl čia galima krauti „Panamax“ tipo 14 metrų grimzlės laivus, talpinančius 60-80 tūkst. tonų birių krovinių. Tokiais dažniausiai gabenami grūdai į tolimas rinkas. Lietuviškus aukštos kokybės kviečius noriai perka Turkija ir Ispanija, žirniai parduodami Indijai, pupas perka Egiptas. Rapsai dažniausiai tiekiami Europos šalims.

– Kaip pasiteisino pernai nebrangiai įrengtos grūdų krovos „palapinės“?

– Šio palapinės suteikė galimybę naujam klientui, bendrovei „Agrochema“, įsitvirtinti  rinkoje kaip grūdų eksportuotojai. Pernai ji išgabeno per KLASCO 250 tūkst. tonų grūdinių kultūrų, šį sezoną, kuris tęsis iki ateinančių metų liepos, „ Agrochema“ numato krauti per KLASCO daugiau nei per 2016-2017 m. sezoną.

– Ar yra planų dar didinti grūdų ar kitų maisto produktų krovos pajėgumą?

– Per pastaruosius metus KLASCO į grūdų komplekso plėtrą investavo per 20 mln. eurų. Jį  tobulina ir toliau, kad tik galėtų savo klientams paspartinti grūdų išvežimo tempą. Šiuo metu baigiama diegti išmanioji svarstyklių technologija, kuri iškrovos vietoje leis išvengi žmogaus dalyvavimo ir krovinį įtrauks į apskaitos sistemą. Vairuotojui net nereikės išlipti. Tačiau šiuo metu į KLASCO daugiau grūdų atvežama vagonais. Kuo didesnis terminalo pralaidumas – tuo geresnės sąlygos parduoti daugiau. Mūsų planai remiasi sutartimis, kurios numato, kad šiemet eksporto kiekis gali būti iki 100 tūkst. tonų didesnis. Tačiau viską koreguoja derliaus kiekis, kokybė ir kaina. Tai – mūsų klientų sėkmės pagrindas, mes tik galime linkėti, kad visos aplinkybės jiems susiklostytų kuo palankesnės. Jie taip pat kalba, kad jei kainos bus geros, yra pasirengę eksportuoti daugiau.

– Kaip vertintumėte grūdų krovos rinką Klaipėdos uoste ir regione?

– Kažkada buvusi grūdų krovos pradininkė, KLASCO 2003 m. pastatė kupolinius sandėlius uoste, o dabar turi net keletą konkurentų, tačiau mus džiugina klientų lojalumas. Prekybos poreikis grūdus išvežti rudenį lemia, kad uoste, be KLASCO, yra keli specializuoti įvairaus dydžio terminalai. O tai ir yra rodiklis, kad Klaipėdos uostas sureagavo į besikeičiančią Lietuvos žemės ūkio situaciją, kad išauginami vis didesni derliai, kad daugėja grūdus eksportuojančių bendrovių ir plečiasi prekybos geografija. Taip sukuriama erdvė vidaus transporto verslo plėtrai ir ekonomikos stabilumui. Grūdų eksportas daro reikšmingą įtaką Klaipėdos uosto rezultatams, o Lietuva grūdų prekybos rinkoje tapo matoma ir pripažinta dalyvė. Tai džiugina.

– Ar daro kokią nors įtaką regiono grūdų krovai Liepojos uosto grūdų krovos kompleksas ir pats Liepojos uostas, kur apie pusę krovinių sudaro grūdai?

– Galimybė klientams rinktis stiprina konkurenciją. Klaipėdos uoste – plati įvairovė paslaugų ir didžiulis sandėlių ūkis, sudarytos naudingos eksporto sąlygos. Tačiau transportavimas iki uosto taip pat turi kainą, galbūt kai kurioms  Lietuvos bendrovėms yra patogiau vežti į Liepoją. Tačiau gal vyksta ir priešpriešinis judėjimas procesas – latviški grūdai išgabenami per Klaipėdą?