Ministras: ūkininkų kooperacija gali užtikrinti trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimąsi

Siekis – efektyviai veikianti sistema

K.Navickas Kauno rajone susitiko su keliais ūkininkais ir VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais. Vizito metu ministras užsuko ir į Kauno miestą. Čia apsilankė „Bio LEUA“ kooperatyvo valdomoje ekologiškų produktų parduotuvėje „Rupūs miltai“.

Kauno regione apsilankęs ministras apžiūrėjo ūkius, aptarė jų produkcijos pardavimo problemas, diskutavo, kaip būtų galima paskatinti ekologiškų produktų vartojimą. Taip pat jis susitiko su VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais. Norima rasti geriausią sprendimą tam, kad trumposios maisto tiekimo grandinės iš tiesų veiktų efektyviai, o kokybiškas maistas greičiau pasiektų vartotojus.

„Vienas mano vizito Kaune tikslų – paskatinti diskusijas tarp ūkininkų, kokių žingsnių reikia, kad atsirastų platesnis ekologiškų produktų vartojimo mastas. Kalbamės su ūkininkais, kaip būtų galima įgyvendinti trumpąją maisto tiekimo strategiją, kokių reikia pokyčių, kad būtų suformuoti patrauklūs maisto krepšeliai ir pradėtų augti Lietuvoje auginamos produkcijos pardavimai“, – kalbėjo K.Navickas.

Ministras teigiamai įvertino ir „Bio LEUA“ kooperatyvo patirtį užtikrinant trumposios maisto tiekimo grandinės sistemą. Kaune veikia kooperatyvo valdoma ekologiškų prekių parduotuvė „Rupūs miltai“. Joje ministras domėjosi, iš kokių ūkių atvežama produkcija, kaip būtų galima dar praplėsti rinką ir pasiūlyti platesnį asortimentą didesniam vartotojų ratui.

„Ši vieta unikali tuo, kad čia – vien ekologiška produkcija, kooperatyvas vienija išskirtinai ekologinius ūkius, tačiau ir kiti ūkininkai galėtų jungtis į kooperatyvus ir taip vartotojams pasiūlyti pilną krepšelį“, – teigė K.Navickas.

Ūkių kooperacija

Būtent ūkininkų kooperaciją žemės ūkio ministras įvardija kaip vieną pagrindinių galimybių, kaip būtų galima užtikrinti trumpąją maisto grandinę ir kokybiški Lietuvoje auginti produktai greičiau pasiektų vartotojus. Pasak ministro, jei ūkininkai labiau kooperuotųsi, rinkai būtų galima pasiūlyti didesnį asortimentą, kuris domintų ir viešojo maitinimo įstaigas, o ne tik pavienius pirkėjus.

„Reikalingas proveržis tam, kad ūkininkai pradėtų kooperuotis. Taip suformuodami visaverčius maisto krepšelius, galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Juk jei vienas ūkininkas augina tik bulves ir morkas, jis tik šiuos produktus ir gali parduoti, tačiau pirkėjas perka visą produktų krepšelį, o vienas ūkis to užtikrinti nepajėgus. Todėl neišvengiamai reikia paskatinti ūkininkų kooperaciją“, – teigė K.Navickas.

Pasak ministro, trumposiomis maisto tiekimo grandinėmis vartotojai gauna sveikesnį, vertingesnį, šviežesnį maistą, nes jo nereikia niekur vežti ir perkant papildomai mokėti tarpininkui. Tad ūkininkų kooperacija leistų tokį tikslą pasiekti, o naudą pajustų tiek gamintojai, tiek vartotojai.

„Štai ūkininkų turgeliuose jau ir dabar galima įsigyti didelį ūkininkų prekių asortimentą. Tačiau proveržis šalyje siekiant įgyvendinti trumposios maisto grandinės idėjas prasidės tada, kai prie didžiųjų miestų bus įsteigti logistikos centrai, kurie galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Kaunas yra vienas tų miestų, kuris galėtų suvienyti ūkininkus, savivaldybę ir žmones, kurie vartos ūkininkų produkciją“, – apie tai, kad būtina steigti didesnius ūkininkų produkcijos centrus, vizito Kaune metu kalbėjo ministras.

Pavyzdys: K.Navickas (kairėje) teigiamai įvertino N.Dubnikovo vadovaujamą kooperatyvą, kuris užtikrina trumpąsias maisto tiekimo grandines. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Neabejoja nauda

Ir patys ūkininkai pritaria, kad kooperacija leidžia pasiekti geresnių rezultatų. „Bio LEUA“ kooperatyvas, kuriame lankėsi ministras K.Navickas, šiuo metu vienija 24 ekologinius ūkius. Taip ūkininkai išvengia tarpinės logistikos grandies ir užtikrina, kad ant stalo atsidurtų švieži produktai.

„Vienas lauke – ne karys. Net labai stambus ūkis bendroje rinkoje vis tiek tebus mažas žaidėjas. Norint parduoti savo produkciją, reikia kooperuotis, sujungti kiekius ir taip sudaryti patrauklų asortimentą. Mūsų viena pagrindinių krypčių – ekologiškų produktų tiekimas viešojo maitinimo įstaigoms, tarp jų ir darželiams. Mūsų tikslas – šioms įstaigoms pristatyti visą Lietuvoje augintos produkcijos asortimentą. Ir tai nėra kažkokia bevardė produkcija. Mes galime pasakyti, iš kurio ūkio atkeliavo kiaušiniai, mėsa ar daržovės, žinome, kaip viskas buvo auginama ir kodėl galime garantuoti kokybę“, – kalbėjo „Bio LEUA“ kooperatyvo ir parduotuvės „Rupūs miltai“ direktorius Nikolajus Dubnikovas.

Jis pripažino, kad iš pradžių sklandžiai užtikrinti trumpąją maisto grandinę sudėtinga, todėl reikalinga ministerijos ir ES struktūrinių fondų finansinė parama.

„Mes esame vos ne startuoliai, kurie sujungė ekologiškus ūkius. Tačiau pastebime, kad kai kuriems ūkininkams kyla finansinių sunkumų, todėl parama yra būtina. Mes stengiamės panaudoti tiek europinę, tiek nacionalinę paramą tam, kad galėtume tvirčiau įeiti į rinką ir pasiūlyti kuo didesnį asortimentą. Trumpųjų maisto grandinių projekte pradėjome dalyvauti 2019 m., šiemet jį toliau tęsiame, tačiau dabar labiau orientuojamės ne į mažmeninį vartotoją, o į viešojo maitinimo įstaigas. Prioritetas – kad vaikai darželiuose, mokyklose būtų maitinami kokybišku ir sveiku maistu“, – teigė N.Dubnikovas.

Ministerijos parama

Žemės ūkio ministerija jau dabar skatina trumpąsias maisto tiekimo grandines ir siekia, kad vietos gamintojai galėtų tiekti savo produkciją viešosioms įstaigoms. Partnerystė yra vienas iš pagrindinių būdų praplėsti vietos produktų rinką, suformuoti nuolatinius ryšius tarp vartotojų ir gamintojų.

Pasak ministro, šiuo metu kuriama trumposios maisto grandinės programa, kuri leistų finansiškai paskatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus ar asociacijas ir taip pasiūlyti didelį Lietuvoje augintų daržovių, vaisių, mėsos produkcijos asortimentą. Ministras įsitikinęs, kad taip būtų galima ūkininkams lengviau pasiekti vartotojus, o turint platų produktų asortimentą – laisviau įgyvendinti ir viešųjų pirkimų sąlygas.