Atsikvošėjo: automobilių registracijos mokestį keis kitu

Vos pernai įvedę automobilių registracijos mokestį šalies valdininkai susizgribo – jis rinktas galimai neteisėtai, todėl turės būti atšauktas. Tačiau biudžeto skyles ketinama kamšyti dar didesniais mokesčiais vairuotojams.

Keičia nuomones

Nuo 2020 m. liepos 1 d. registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius (M1 ir N1 kategorijos) taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km.

Ši prievolė galiojo registruojant automobilį Lietuvoje. Tuo tarpu vairuotojai, naudojęsi anksčiau įsigytomis transporto priemonėmis, galėjo būti ramūs – jiems šis mokestis netaikytas.

Šių metų liepos viduryje Aplinkos ministerija parengė Transporto priemonės kasmečio taršos mokesčio skaičiuoklę, pagal kurią siūlyta įtvirtinti naują nuolatinę prievolę transporto savininkams, kurios sumos siektų nuo keliasdešimt iki kelių šimtų eurų. Kasmetis mokestis būtų apskaičiuojamas pagal formulę, sujungiančią du automobilių techninius parametrus: kiek gramų anglies dioksido emisijų tenka 1 km ir oro taršos koeficientą.

Galiausiai praėjusią savaitę Aplinkos ministerija apsigalvojo – pateikė siūlymą išvis atšaukti registracijos mokestį, jį pakeičiant kitu – kasmečiu automobilio naudojimo mokesčiu. Pastarasis buvo planuojamas ir anksčiau, tačiau naujame projekte pateikti gerokai didesni jo tarifai. Naujovė turėtų įsigalioti nuo 2023 m.

Galvosūkis: daugelis vairuotojų stebisi, kad kasmetinis taršos mokestis siejamas su teoriniu jos išmetamo CO2 kiekiu, o ne su nuvažiuojamais kilometrais. Vilmanto Raupelio nuotr.

Tarifas padvigubėjo

Aplinkos ministerijos specialistai beveik pusantrų metų taikyto registracijos mokesčio atsisakymą argumentuoja Teisingumo ministerijos išaiškinimu, kad šis gali prieštarauti ES teisės aktams.

Jų žodžiais, galiojantis mokestis galimai kertasi su ES sutarties 110 straipsnio nuostata, kurioje sakoma, kad jokia valstybė narė tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kitų valstybių narių gaminių jokiais savo vidaus mokesčiais, didesniais už tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panašius vietos gaminius. Be to, jokia valstybė narė neapmokestina kitų valstybių narių gaminių tokio pobūdžio vidaus mokesčiais, kurie suteiktų netiesioginę apsaugą kitiems gaminiams.

Be to, Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, vietoj registracijos mokesčio įvedus kasmet mokamą taršos mokestį, taps paprasčiau šias prievoles administruoti.

Ankstesniame naudojimosi mokesčio projekte buvo numatyta, kad tarifai siektų nuo 0,28 euro už 1 g iki 0,75 euro už 1 g. Tuo tarpu naujajame projekte jie pakilo dvigubai – nuo 0,56 euro už 1 g, o viršutinė – iki 1,5 euro už 1 g.

Mokestis apskaičiuojamas automobilio išmetamą CO2 kiekį padauginus iš įstatyme numatytų mokesčio tarifo, mokesčio koeficiento ir mokesčio indeksavimo koeficiento, o tada padalijus iš mokestinio laikotarpio dienų skaičiaus ir padauginus iš leidimo dalyvauti viešajame eisme mokestiniu laikotarpiu dienų skaičiaus.

Ankstesniame naudojimosi mokesčio projekte buvo numatyta, kad tarifai siektų nuo 0,28 euro už 1 g iki 0,75 euro už 1 g. Tuo tarpu naujajame projekte jie pakilo dvigubai.

Su taršiais – du trečdaliai

Aplinkos ministerija ir jos vadovas Simonas Gentvilas pabrėžia, kad esminis šio mokesčio tikslas – keisti žmonių elgseną ir skatinti darnų judumą. Tačiau sunerimę vairuotojai linkę tuo abejoti.

Pernai du trečdaliai lietuvių registravo automobilius, kurių tarša siekė nuo 130 iki 200 g CO2 1 km. Priėmus naują automobilių taršos mokestį, visi šie savininkai kasmet piniginę paplonintų nuo 50 iki 500 eurų. Tiek mokės tie, kurių kilmės arba patvirtinimo dokumentuose nurodytas anglies dvideginio išmetimas. Beveik pusė registruojamų automobilių šių duomenų neturi ir jų savininkai mokėtų dar daugiau. Pagal šiuos skaičius Lietuva priartėtų prie vienos turtingiausių Europos valstybių – Vokietijos.

Mūsų dienraščio anksčiau kalbintas Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys tikino, kad planuojamo mokesčio dydis kelia rimtų abejonių.

"Mūsų regione tikrai nėra tiek daug pajamų gaunančių žmonių, kiek likusioje Europoje. Mažiausiai gaunantiesiems tikrai bus didelis smūgis per kišenę, nes jų automobilis kainuoja gal 500 eurų, o jeigu reikės susimokėti dar kelis šimtus eurų kasmet, tai bus tikrai didelė suma", – teigė V.Baršys.

Verslininkas neslėpė įžvelgiąs populistinį politikų norą sekti europinėmis madomis ir kone priverstinai visus vairuotojus persodinti prie elektromobilių vairo. Tačiau tam Lietuvoje dar nėra nei tinkamos infrastruktūros, nei pakankamai elektros gamybos pajėgumų.

Kaip vieną galimo neteisingumo pavyzdžių, V.Baršys pateikė situaciją, kad, apmokestinant automobilius pagal CO2 kiekį, neatsižvelgiama, kiek šis automobilis bus eksploatuojamas – ištisus metus ar vos kelis mėnesius. Tai aktualu ir kemperių savininkams, kurie jais keliauja dažniausiai tik šiltuoju metų laiku. Tas pats galioja ir sezoniniams automobiliams, pavyzdžiui, bestogiams kabrioletams arba istoriniams automobiliams, kurie važinėja taip pat labai retai.

Statistika: pernai du trečdaliai lietuvių registravo automobilius, kurių tarša siekė nuo 130 iki 200 g CO2 1 km. A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Pasigenda logikos

Panašias problemas kelia ir interneto komentatoriai.

"Nesuprantu, kas bendro tarp teoriškai išmetamo CO2 ir realios taršos? Jei aš su 6 l varikliu nuvažiuoju 1 000 km per metus, o darbiniu automobiliu su 1,2 l varikliu – 40 000. Tai kur čia logika?" – svarstė vienas jų.

"Kodėl neįvertinta, kad bet kuris automobilis teršia aplinką tik važiuodamas. O net labiausiai taršus neeksploatuojamas neteršia visiškai", – stebėjosi kitas.

"Reikia nustoti vieną kartą dangstytis ta ekologija ir aiškiai pasakyti, kad įvedamas automobilių mokestis, kurio tikslas – papildyti biudžetą ir su jokiomis ekologijomis jis neturi nieko bendro. O mokestį sieti ne su mistiniais CO2 išmetimais, o tiesiog su automobilio eurostandartu ir variklio galia", – dėstė trečias.

Buvo nemažai siūlančiųjų taršos mokestį mokėti, jį pridėjus prie pilamų degalų kainos – esą taip būtų daug teisingiau: pili daug degalų, vadinasi, daug važinėji. Jei daug važinėji, daug ir terši.

"Kodėl neįvedamas taršos mokestis už tai, kiek važiuoji ir kiek degalų  sunaudoji? Pridėtų akcizą degalams ir viskas išsispręstų: važiuoji daug – ir moki daugiau, o jei nevažiuoji – tai ir nemoki. O dabar mokėsi vien todėl, kad turi automobilį", – gūžčiojo pečiais vairuotojas.

Yra ir palaikančių

"Mokestis turi būti įtrauktas į degalų kainą. Turi būti teisingumo principas: kas važiuoja daugiau, moka daugiau. Be to, nereikėtų administruoti to mokesčio – tik susirinkti iš degalų pardavėjų. Dabar vienodai mokės ir 50 tūkst. km per metus nuvažiuojantis, ir vasarą į sodą nuriedantis pensininkas. O kur dar naujų etatų mokesčio skaičiuotojams išlaikymas?" – skaičiavo jo kolega.

Mokestis turi būti įtrauktas į degalų kainą. Turi būti teisingumo principas: kas važiuoja daugiau, moka daugiau.

"Kokiu pagrindu 2010 m. gamybos dyzeliuką turintis diedukas, kuris nuvažiuoja 5 000 km per metus, ir taksistas, su tokiu pačiu dyzeliuku nuvažiuojantis 5 000 km per mėnesį, už taršą mokės vienodai?" – iškalbingą pavyzdį pateikė dar vienas tautietis.

Žmonės nepraleido pro akis ir žinios, kad daugiau nei metus rinktas registracijos mokestis galimai prieštarauja ES teisės aktams.

"Jei dabartinis mokestis galimai prieštarauja ES teisei, ar jau sumokėti pinigai bus grąžinti mokesčių mokėtojams?" – teiravosi jie.

Vis dėlto buvo nemažai ir pritariančių, kad didėsiantis senų, aplinką teršiančių transporto priemonių apmokestinimas yra teisingas žingsnis.

"Sakykite, ką norite, bet pritariu tiems mokesčiams. Nusibodo jau, kai stovi kamštyje ir nuolat jauti tą dyzelio kvapą nuo priekyje stovinčio automobilio", – argumentavo mokesčio šalininkas.

"Dabar kažkoks snarglys važinėja senu 7 klasės BMW, apdraustu mamos vardu, – tarša didžiausia ir niekam nesvarbu", – pritarė jam kitas bendramintis.

"Lietuvis visada taip: nusipirko lemputę – verkia, kad elektra pabrango. Nusipirko puodą – verkia, kad dujos pabrango. Nusipirko šaukštą – verkia, kad maistas pabrango", – taikliai reziumavo dar vienas komentatorius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Prezidentas

Prezidentas  portretas
Tai kodėl neatitinka minimalus mokestis Vokietijos ir Lietuvos, kad ištraukė tokias kosmines sumas? Jeigu lygina su ekonomiškai stipriomis valstybėmis, tai tegul atsižvelgia į visus faktus

Romas

Romas portretas
Kas nediena tas naujiena.Trumpiau tariant razbainiku valdžia.

Jop

Jop portretas
Tie visi Lietuvos ale specialistai ir expertai nesugeba nieko dorai padaryti net pasinaudodami kitų šalių patirtimi.
VISI KOMENTARAI 60

Galerijos

Daugiau straipsnių