Skaudi akistata

Transporto priemonių susidūrimai lenkiant dažnai įvyksta intensyviuose dviejų eismo juostų keliuose. Prie tokių būtų galima priskirti kelius Vilnius–Druskininkai, Vilnius–Trakai, Vilnius–Utena. Avarijų riziką juose lemia ne tik gausūs automobilių srautai. Didesnių gabaritų transporto priemonės, pavyzdžiui, autobusai ar sunkvežimiai, čia tampa nemenku iššūkiu nekantriems vairuotojams. Norėdami juos aplenkti, vairuotojai rizikuoja išvažiuodami į priešpriešinę eismo juostą.

Lenkdami eismo dalyvius, vairuotojai neretai ignoruoja tiek Kelių eismo taisykles (KET), tiek kitus apie pavojų signalizuojančius faktorius. Pavyzdžiui, kelio ženklinimas ir ženklai šalikelėje įspėja, kai lenkti yra pavojinga arba draudžiama. Vis dėlto, be kelio ženklų, lenkiantiems būtina įvertinti ir tokias aplinkybes kaip matomumas bei kelio reljefas. Ypač pavojingos yra įkalnės, nes čia lenkdamas kitą transporto priemonę automobilis praranda greitį, taip pat – nuokalnės, kadangi abu automobiliai greitėja. Vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį ir į kalvotas bei vingiuotas vietoves, kai priešpriešiais atvažiuojančio automobilio gali nematyti, nes jis tuo metu gali būti įduboje ar už posūkio.

Pavojingas situacijas lenkimo metu neretai sukelia tai, kad vairuotojai neapskaičiuoja greičio ir atstumo. Tokiu atveju visų trijų automobilių (lenkiančio, lenkiamo, atvažiuojančio) vairuotojų veiksmai gali būti sunkiai prognozuojami, siekiant išvengti susidūrimo.

"Tokios avarijos pačios pavojingiausios, nes susidūrimo metu susideda abiejų automobilių pagreičio jėgos ir kiekvienam jų tenka dvigubai didesnis smūgis, nei atsitrenkus į sieną", – sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Saugaus eismo laboratorijos vedėjas Vidas Žuraulis.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Pasak specialisto, lenkimo manevras turi būti itin gerai apmąstytas, o jei nebūtina, lenkimo manevro patartina visai atsisakyti. "Net jeigu kalbėtume apie lenkimo manevrą mieste, kur automobilių greitis 50 km/val., susidūrus priešinga kryptimi važiuojantiems automobiliams, jis tampa dvigubai didesnis. Susidūrus dviem automobiliams, kurių greitis 90 km/val., bendra smūgio jėga prilygsta 180 km/val.", – pastebėjo ekspertas.

Reikėtų prisiminti ir tai, kad, norint aplenkti kitą automobilį, reikėtų važiuoti bent 20 km/val. greičiau negu lenkiama mašina. Ar taip nebus viršytas leistinas greitis ir ar tokiu greičiu važiuosite tikrai saugiai? Tai klausimai, į kuriuos, prieš pradėdamas lenkti, privalo atsakyti kiekvienas vairuotojas.

Aplinkos trikdžiai

Lenkimo manvero metu vairuotoją gali klaidinti prastas kelio ir kitų eismo dalyvių matomumas, įprastai – lyjant, sningant ar tamsiuoju paros metu. Pavyzdžiui, esant rūkui, transporto priemonės gali pasirodyti esančios gerokai toliau, nei yra iš tikrųjų. Automobilių kolonos lenkimas priskiriamas prie pavojingiausių situacijų. Jos kyla neatsižvelgus į atstumus tarp priekyje važiuojančių automobilių, taip pat – neįvertinus šių automobilių greičio. Lenkiant virtinę automobilių ne visuomet gali pavykti saugiai grįžti į savo eismo juostą. Kartais, stengiantis įsiterpti tarp dviejų automobilių kolonoje, tenka staigiai stabdyti – dėl to kiti automobiliai yra priversti atlikti nesaugius veiksmus, galinčius lemti avariją.

Ne mažiau atsargumo reikalauja ir dviratininkų lenkimo manevrai. Priekyje esantis dviračio vairuotojas gali staiga pasukti į automobilio pusę, taip siekdamas apvažiuoti kelio nelygumus, taip pat – nuspręsti sukti į kairėje esantį šalutinį kelią. Todėl dviratininką reikia lenkti bent 1,5 m atstumu ir tik ten, kur tai daryti saugu ir leidžia KET. Pasak eksperto, visais atvejais vairuotojai turėtų būti atidūs, elgtis racionaliai ir objektyviai įvertinti bet kurią situaciją kelyje.

Svarbus pasiruošimas

Kartu su vairavimo instruktoriumi Artūru Pakėnu nusprendėme, žvelgdami į KET, išsiaiškinti, koks lenkimas yra tinkamas.

"Pirmiausia turėtume prisiminti, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą", – priminė vairavimo instruktorius. Taigi manevro lenkimu nelaikysime, jei neįvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, kai lenkiamos transporto priemonės stovi. Taip pat labai svarbu žinoti, kad priešingų krypčių eismo važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių ženklų ar ženklinimo, skiriamąja juosta laikoma menama išilginė važiuojamosios dalies ašis. Svarbiausias klausimas ir atsakingiausias momentas – kaip nuspręsti, kad galima lenkti. "Remiantis galiojančiomis KET, prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų, kuriems galėtų būti sukliudyta, nepradėjo lenkti, kad priešais ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo", – kelias taisykles priminė pašnekovas.

Dar vienas svarbus dalykas, pasak A.Pakėno, kurį būtina įvertinti, ar lenkimo manevrui būtinas kelio ruožas yra laisvas ir ar nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Be abejo, svarbu įvertinti, ar aplenkęs vairuotojas galės grįžti į savo eismo juostą, nekliudydamas lenkiamai transporto priemonei.

Saugaus vairavimo ekspertas paragino visus vairuotojus atkreipti dėmesį į kelis žodžius, kurie KET naudojami kalbant apie lenkimo manevrą – "prieš pradėdamas lenkti". Neoficialiai yra laikoma, kad lenkimas susideda iš trijų etapų: įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą, pralenkimo ir grįžimo į savo važiavimo krypties eismo juostą. Taigi lenkimo pradžia turėtume laikyti tą momentą, kai vairuotojas pradeda sukti į priešpriešinio eismo juostą. Yra vairavimo ekspertų, kurie lenkimo pradžia siūlo laikyti posūkio signalo įjungimą prieš atliekant manevrą, tačiau, remiantis lenkimo apibrėžimu, matyti, kad lenkimas – konkretus veiksmas, susijęs su transporto priemonės manevru ir nesusijęs su signalų rodymu.