Šeštos kartos "Volkswagen Golf" debiutui skirtų renginių maratonas vyko viename egzotiškiausių mūsų planetos užkampių – negailestingai Atlanto vėjų košiamos šiauriausios Europos sostinės Reikjaviko apylinkėse, ant sustingusios lavos kalnagūbrio įrengtame laikiname paviljone. T. y. technines naujienas pristatyti turėjusius koncerno inžinierius pasmerkė auditorijos abejingumui. Mėnulio peizažą anapus milžiniškų vitrininių langų absoliuti dauguma kolegų matė pirmą kartą gyvenime. O naujasis "Golf", nuo penktos kartos modelio skiriasi tiek, kiek gali skirtis du automobiliai, turintys tą patį kėbulą, tą pačią važiuoklę, tuos pačius variklius ir tą pačią transmisiją.

Permainų strategija

Aiškaus atsakymo į klausimą, kodėl nuosaikiai patobulintą automobilį "Volkswagen" (VW) strategai nutarė vadinti nauju, man taip ir nepavyko išgirsti. Atrodo, kad ši premjera įvyko tik todėl, jog pastaraisiais metais rinkoje nusistovėjo tradicijos pristatyti naujus modelius kas penkerius šešerius metus. Rinkodaros specialistų spaudžiami, koncerno dizaineriai, vadovaujami Walterio de'Silvos, atliko plastinę operaciją 2003-aisiais sukurtam penktos kartos "Golfui". Jie pastebimai pakeitė tik radiatoriaus groteles, priekinius ir galinius žibintus bei automobilio veido išraišką. Populiarusis VW dabar atrodo šiek tiek sportiškiau ir agresyviau. Tiesa, naujasis modelis yra keletu milimetrų žemesnis ir platesnis, tačiau plika akimi to pastebėti neįmanoma.

"Kaip tik to ir siekėme. "Golf" per visą savo ilgą istoriją yra tapęs savotiška ikona, todėl mes negalėjome kardinaliai keisti jo išorės", – teigė dizainerių komandos vadovas.
VW surinkta statistika liudija, kad net 70 iš 100 "Golfo" savininkų, sumanę įsigyti naują automobilį renkasi tą patį naujesnės kartos modelį. Tuo tarpu kitų markių mašinų savininkų lojalumas paprastai siekia 30–40 proc. Nenorėdami nuvilti savos publikos, vokiečiai sąmoningai atsisakė visko, kam tiktų epitetas "modernu".

Šiandien galima tik spėlioti, kaip šeštos kartos "Golf" būtų atrodęs, jei ne permainos koncerno vadovybėje. Teigiama, kad 2005-aisiais pradėjus šį projektą tuometis dizainerių cecho vadovas siūlė "Golfą" kurti pagal koncepcinio modelio "Iroc" pavyzdį. Tačiau VW prezidentu tapęs prof. dr. Martinas Winterkornas pareiškė, kad toks "Golf" būtų pernelyg tolimas tradicijoms.

Duoklė kokybei

Tradicijų bastioną vokiečiai apgynė – nors automobilis neturi nieko, kas verstų aikčioti iš nuostabos, tačiau prikibti prie kokios nors nevykusios detalės ar rasti abejotiną konstrukcinį sprendimą, praktiškai neįmanoma. Dar daugiau, naujasis "Golf" savo pirmtaką akivaizdžiai lenkia vienu aspektu, pastebimu nuvažiavus vos keletą kilometrų. Šios mašinos salone galima džiaugtis tokia pat tyla, kaip ir keliaujant prabangiuoju "VW Phaeton". "Golfo" priekiniuose sparnuose atsidaro plastikiniai užpildai, po kapotu – specialios garsą slopinančios plokštės. Pavarų dėžę gaubiantis tunelis taip pat padengtas triukšmo nepraleidžiančia medžiaga ir netgi priekiniame stikle įklijuota plėvelė, sauganti keleivių ausis nuo aerodinaminio ir mechaninio triukšmo.

Interjero apdailos medžiagų kokybė taip pat pavyzdinė – kieto plastiko neliko net pačiose pigiausiose automobilio versijose. Prietaisų skydelis, vairaratis ir didžioji dalis valdymo prietaisų čia tokie pat, kaip ir "VW Passat CC". Bazinės komplektacijos modeliai nuo šiol turės klimato kontrolės sistemą. "Golf" gali pasigirti ir tuo, kad nė vienas kitas kompaktinės klasės automobilis neturi adaptyvinės greičio palaikymo sistemos (važiuojant 30–210 km/val. tempu ji ne tik palaiko nurodytą greitį, bet ir automatiškai pristabdo kelyje atsiradus kliūčiai) ar galinio vaizdo kameros, įsijungiančios su atbuline pavara.

Įdomu tai, kad šeštos kartos "Golfą" pavertę bene geriausiai sukomplektuotu C sektoriaus automobiliu, VW sugebėjo sumažinti jo savikainą. Racionalizavus gamybos procesą dabar vieną mašiną surenka ne per 35, o per 25 valandas. Vien dėl šios priežasties "Golf" atpigo maždaug 500 eurų.

Variklių apetitas sumenko

Taupyti VW išmokė ir į "Golfą" montuojamus jėgos agregatus. Gamintojų teigimu, visi motorai ne tik atitiks griežtus "Euro 5" ekologinius reikalavimus, bet ir 100 km kelio vidutiniškai sudegins maždaug 28 proc. mažiau degalų.

Pirmą kartą į "Golfą" bus montuojami itin tyliai dirbantys "TDI-Common-Rail" varikliai, išvystantys nuo 90 iki 170 AG pajėgumą. Europos rinkose automobilis bus siūlomas su ekonomiškais ir mažai aplinką teršiančiais 2 l darbinio tūrio 110 ir 140 AG TDI jėgos agregatais. Netgi pastarasis galingas variklis 100 km kelio sudegina vos 4,9 l dyzelino, o į aplinką išmeta tik 129 g kilometrui anglies dvideginio.

Teikiantys pirmenybę benzinui turės dar didesnę pasirinkimo galimybę. Į šeštos kartos "Golfą" bus montuojami 80, 102, 122 arba 160 AG pajėgumo varikliai. Silpniausias 80 AG variklis 100 km kelio suvartos tik 6,4 l degalų – t. y. 0,5 l mažiau nei dabartinio "Golfo" bazinis variklis.

Automobiliai su galingesniais benzininiais motorais bus siūlomi ir su šešių arba septynių pakopų DSG pavarų dėžėmis. Pastarieji agregatai 100 km kelią leidžia įveikti sunaudojant maždaug 0,5 l benzino mažiau, nei važiuojant su mechanine pavarų dėže.