Per minutę nespėsi išgerti kavos, o automechanikas jau bus pakeitęs keturis ratus.
„Lietuvoje gebame pakeisti per 2 000 automobilių per dieną“, – teigė „Melgos“ padalinio vadovas Andžej Ostrovski.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Reikia suktis, nes ne visi vairuotojai peršoko iš vasarinių padangų į žiemines. Aktyviausiai gyventojai padangas keičiasi prieš Vėlines.
Viena vertus, pikas praėjo. Kita vertus, yra ir tokių, kurie išvis be žieminių padangų.
„Ne vien kelininkams žiema ateina netikėtai – vairuotojams taip pat“, – šnekėjo „Egzotikos“ padalinio vadovas Andžej Machnevič.
Reikalavimas visiems – vienas. Žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 dienos, nors jomis galima važiuoti kad ir ištisus metus. Tik dygliuotomis galima važinėti nuo lapkričio 1-osios.
„Su žieminėmis važinėju visada“, – tvirtino pašnekovas.
Pašnekovas, paklaustas, ar visus metus, atsakė: „Taip, nes taip ženkliai pigiau.“
Tokių vairuotojų vis daugiau. Nebenori kvaršinti galvos servise, todėl renkasi padangų nekeisti.
„Kuo skiriasi nuo praeito sezono – žiema buvo pakankamai šilta, dėl to šiemet daugiau vairuotojų domisi universaliomis padangomis“, – kalbėjo „Melgos“ padalinio vadovas.
Nesismulkina ir su detalėmis. Užuot bėgę pas profesionalą, dabar žinių apie padangas semiasi su dirbtinio intelekto pagalba.
„Čia tas pats, kas ligos ieškoti internete – galite pataikyti, galite ne, gali jūsų klaida kainuoti per brangiai“, – aiškino „Egzotikos“ padalinio vadovas.
Vairuotojų įpročiai keičiasi kaip ir žiemos. Jos ir šiltėja, ir trumpėja. Vidutinė temperatūra žiemą jau 3,5 laipsnio šiltesnė nei prieš šešis dešimtmečius.
„Jeigu keliasdešimt metų atgal sniego sulaukdavome lapkričio pabaigoje, dabar retai kada būna, kad pastovi sniego danga susidaro gruodžio pradžioje“, – tikino klimatologas Donatas Valiukas.
Tačiau, pasak klimatologo, būtent čia prasideda žiemos apgaulė. Už lango šilčiau, bet keliai – tik dar klastingesni.
„Tokios sąlygos plikledžiui susidaryti vis palankesnės – dieną nedidelis pliusas, naktį minusas ir atsiranda slidžių kelio ruožų, ypač tiltai, viadukai ar miškingos teritorijos“, – pabrėžė klimatologas.
Net ir greitis gali tapti spąstais. Kai kuriose automagistralėse leidžiama lėkti 130 km/h greičiu – tarsi vidurvasarį.
„Jeigu norime važiuoti didesniais greičiais, turime investuoti ir į geresnę žieminę padangą. Skirtingų padangų stabdymo kelias gali skirtis 5–10 metrų. Jei pėsčiųjų perėja čia pat, tai tikrai skirtumas bus didžiulis“, – nurodė Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos vairavimo instruktorius Rytis Rutkauskas.
Pardavėjai teigia, lietuviai linkę padangas rinktis pagal kainą, kuro taupymą, bet pamiršta įvertinti kitus poreikius – padangų pagaminimo datą, kokiais keliais daugiausia važinėja.
„Pas jį yra įkalnė, į kurią reikia įvažiuoti, tada tie parametrai netenka reikšmės – visada reikia žiūrėti, koks automobilis ir kur bus eksploatuojamas“, – šnekėjo A. Machnevič.
„Didieji automobilių gamintojai, „premium“ klasės padangų segmentas, investuoja didelius pinigus į padangų bandomuosius važiavimus ir nuolat jas tobulina. Manau, reiktų rinktis bent jau vidutinės ar „premium“ klasės padangas“, – kalbėjo R. Rutkauskas.
Už netinkamų arba susidėvėjusių padangų naudojimą gresia baudos nuo 50 iki 100 eurų.
Naujausi komentarai