– Labai džiaugiamės, kai nagrinėjame lyčių klausimus, kad galime pristatyti pirmą Lyčių lygybės žemėlapį Lietuvoje, kuris matuoja vyrų ir moterų padėties skirtumus kiekvienoje savivaldybėje. Kiekviena savivaldybė gali detaliai peržiūrėti, kokia yra jų situacija aštuoniose srityse – švietimas, sveikatos sritis, pažiūrėjome, kaip žmonės dalyvauja darbo rinkoje, koks ekonominis aktyvumas, kokia situacija kultūros ir sporto srityse, kaip sekasi savivaldybėms užtikrinti lyčių lygybės klausimus valdant ir priimant sprendimus.

– Turbūt bus savivaldybių, kurios nenorės pamatyti rezultatų.

– Žemėlapį suskirstėme į keturių spalvų blokus. Žalia spalva – geriausias įvertis, raudona ir pilka – žemiausi įverčiai. Žiūrint į bendrą įvertinimą, yra tik aštuonios žalios savivaldybės. Vadinasi, tik tos savivaldybės užtikrina lyčių lygybės klausimus, padėties skirtumus, kad jie nebūtų didesni nei 20 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Pagal ką matuojate?

– Pagal aštuonias sritis, ten yra įvairių indikatorių. Jei paimsime tų aštuonių savivaldybių skirtingas sritis, pamatysime, kad labai skirtingai sekasi. Todėl negalime sakyti, kad šios aštuonios savivaldybės puikiai dirba. Ši priemonė naudingiausia savivaldybėms, kad jos naudotų ją situacijai analizuoti ir spręstų tam tikrus klausimus.

– Ar buvo sričių, dėl kurių rezultatų būtumėte nustebę?

– Labai nustebinti nebuvome, tačiau matome tendencijų, kurios atsiliepia ir bendroje Lietuvos statistikoje. Tačiau svarbu įsivertinti savo konkrečiai situaciją. Labiausiai nuliūdino socialinės apsaugos sritis. Daugumoje savivaldybių indikuojama, kad į vaikų priežiūrą vis dar per mažai įsitraukę tėčiai, savivaldybės gal per mažai skiria dėmesio. Koreliacijų matome tarp vaiko priežiūros paslaugų iki trejų metų prieinamumo arba naudojimosi ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje, pvz., keliose savivaldybėse pamatėme, kad jei tik 20–30 proc. vaikų eina į darželį, tokioje savivaldybėje kas antra moteris nedirba. Tai turi padarinių – didėja skurdo rizika, gyvenimo kokybė, karjeros galimybės. Įdomu, kad šis rodiklis veikia ir vyrų gyvenimo kokybę.

– Lyčių lygybė vyrams – sveika.

– Vis daugiau atsiranda tyrimų, nagrinėjančių vyriškumo normą, kvestionuojančių, kaip veikia lyčių stereotipai vyrų gyvenimus. Matome, kad vyrai, įsitraukę į vaikų priežiūrą ankstyvame amžiuje, mezga prieraišų santykį, turi mažiau suicidinių minčių ir dažniau tikrinasi sveikatą.

Net kalbant apie saugumą vairuojant – tik praeitais metais buvo sukurtas bandymas, testavimas, ar saugos diržai saugūs moterims.

Bendroje statistikoje matome, kad vyrai net tris kartus dažniau miršta nuo išorinių priežasčių ir du kartus dažniau serga profesinėmis ligomis. Tai galima sieti su nuo mažens girdima vyriškumo norma – būk drąsus, stiprus, nesvarbu kaip jautiesi, atsilaikyk ir pan.

– Žemėlapis rodo ne tik moterų nelygybės sritis, bet ir vyrų?

– Taip. Rodo padėtį. Labai svarbu rinkti duomenis. Mūsų vienas iš tikslų – paskatinti savivaldybes rinkti duomenis ir analizuoti pagal lytį. Jei to nedarome, kai kuriame paslaugas, infrastruktūrą, nežinome, kaip tai paveiks vyrų ir moterų gyvenimus.

– Prieš pokalbį minėjote, kad yra vaistų, kurie buvo kurti ir bandomi tik ant vyrų.

– Tokia sritis vadinasi duomenų spragomis, kai, pvz., daug yra technologijų, kurias dažniausiai sukuria vyrai ir jie priimant sprendimus neturi moterų, dažniausiai tada nepagalvojama apie moteris. Pvz., kiekviename biure yra ventiliavimo sistema, dažnai įrangos temperatūra nustatoma keliais laipsniais moterims biologiškai per šaltai. Vyrams viskas gerai, bet moterys dažniausiai šąla. Net kalbant apie saugumą vairuojant – tik praeitais metais buvo sukurtas bandymas, testavimas, ar saugos diržai saugūs moterims. Anksčiau buvo taikomas keliais dydžiais mažesnis nei vyrų kūno sudėjimo prototipas, visiškai neatsižvelgiant į moters biologiją. Moterims statistiškai du kartus didesnė mirties tikimybė avarijos atveju dėl šios priežasties.