Pomėgio rytais Kaune važinėti atskiru automobiliu neveikia nei didėjančios degalų kainos, nei eksploatacinės išlaidos.

Studento iniciatyva

Statistiškai nustatyta, kad piko valandomis Kaune automobiliais dažniausiai keliaujama po vieną, du ar daugiau žmonių viename automobilyje – vis dar retas reiškinys.

Tokias išvadas padarė Kauno kolegijos studentas Lukas Rutkauskas, atlikęs stebėjimo eksperimentą judriose Kauno gatvėse ir praėjusią savaitę tyrimo rezultatus pristatęs kolegijos studentų mokslinėje konferencijoje „Verslo aktualijos būsimųjų vadybininkų požiūriu“. Mokslo renginį organizavo Kauno kolegijos verslo vadybos fakultetas.

Pasirinko judrias gatves

L.Rutkauskas stebėjimo eksperimentui pasirinko judriausias Kauno eismo vietas – Tunelio gatvę, Savanorių prospekto pradžią, Šauklių gatvės atkarpą ties žiedu, kur susilieja srautas iš Jurbarko ir Jonavos gatvių, Parodos gatvės įkalnę ir Karaliaus Mindaugo prospektą nuo Aleksoto pusės.

Stebėjimas vykdytas dvi savaites per rytinį piką, fiksuojant automobilius, judančius miesto centro kryptimi.

Kada būna pikas?

Studentas siekė apskaičiuoti rytinio piko maksimumo taškus. Per eksperimentą fiksuojant laiko intervalus kas 10 minučių nustatyta, kad Parodos gatvės nuokalnėje eismo intensyvumo maksimumas pasiekiamas 7.30 val. ir panašus automobilių skaičius išlieka maždaug iki 8 val.

Savanorių prospekto pradžioje daugiausiai automobilių važiuoja vėliau – 7.50 val. Per kitas dešimt minučių pasiekiamas staigus nuokrytis, o Tunelio gatvėje automobilių skaičiaus maksimumas pasiekiamas 8 val.

Šauklių gatvėje daugiausia automobilių važiuoja nuo 7.30 iki 8.10 val., tačiau ir vėliau eismo intensyvumas mažėja vangiai. Karaliaus Mindaugo prospekte daugiausiai lengvųjų automobilių važiuoja nuo 7.30 iki 7.40 val.

Automobilių daugėja

Atlikus eksperimentą ir apibendrinus rezultatus nustatyta, kad fiksuojamu laikotarpiu per piką važiavo daugiau kaip 11 tūkst. automobilių, kuriais keliavo per 16 tūkst. keleivių.

Pasak jaunojo tyrėjo, bendras keleivių vidurkis viename automobilyje tesiekia tik 1,39.

„Nors degalų kainos didžiulės, žmonės skundžiasi, kad atlyginimai maži, automobilių eksploatacija ir draudimai gana brangūs, tačiau lengvųjų transporto priemonių skaičius Kaune auga“, – teigia L.Rutkauskas, pabrėždamas, kad vien Kauno mieste nuo 2011 iki 2012 m. individualių lengvųjų automobilių skaičius padidėjo 15 proc.

Studentas teigia nesuprantąs, kodėl esant tokioms sąlygoms žmonės nesirenka viešojo transporto.

Atlikto tyrimo rezultatus ketinama pristatyti Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovams.